Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia.
Chemikalus reikės tausoti pagal ES direktyvą
Nesilaikantieji nustatytų reikalavimų bus baudžiami ir, tikėtina, rizikuos prarasti tiesiogines išmokas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius dar praėjusių metų kovą Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos tarybos posėdyje grūdų augintojams priminė, kad nuo 2011 m. visi norintieji gauti tiesiogines išmokas bus kontroliuojami, kaip laikosi saugos reikalavimų.
Taigi metai persirito į antrąją pusę – kada Lietuvoje bus pradėta laikytis minėtos direktyvos veiksmų plano? Pasak S.Jasiaus, toks veiksmų planas yra jau parengtas, artimiausiu metu dėl jo bus diskutuojama su socialiniais partneriais bei su suinteresuotomis institucijomis.
„Jis bus patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu iki šių metų pabaigos, tada ir įsigalios, taigi mes nevėluojame“, – sako S.Jasius.
Tačiau reikalavimų reikia laikytis ir dabar.
„Minėta direktyva veda prie vadinamojo integruoto augalų apsaugos produktų naudojimo, o tai reiškia – chemikalus naudok tada, kai būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia, aklai nepasitikėk kiekvienu suinteresuotos firmos konsultanto patarimu“, – priduria S.Jasius.
Laukuose neliko nei zuikių, nei kurapkų
Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos (LEŽA) tarybos narys profesorius Antanas Svirskis linkęs ūkininkams kelti griežtesnius reikalavimus. Profesorius pastebėjo, kad kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais (dažniausiai populiariausiu raundapu). Ar tikrai taip yra?
Pakalbintas profesorius pridūrė: „Jei kas mano, kad išsigalvoju nebūtus dalykus, tegul apsidairo. Štai nuo praėjusios žiemos Dotnuvos apylinkių laukuose nebematau nei zuikių, nei kurapkų. Kokios priežastys? Manau, taip yra dėl ražienų purškimo raundapu.“
Pasak profesoriaus, ūkininkai, nupurškę raundapu ražienas, be jokios rizikos gali jas palikti rudenį neartas ir gauti tiesiogines išmokas.
Mirtys dėl netinkamo pesticidų naudojimo
Kodėl niekas negirdi profesoriaus žodžių?
„Manau, lemia dideli pinigai. Pesticidų pramonė bei prekyba uždirba itin didelius pinigus, o nelegalūs gamintojai ir nelegalių chemikalų tiekėjai uždirba dar daugiau. Štai jums ir atsakymas“, – sako A.Svirskis.
Dalis chemikalų tikrai įvežama nežinia iš kur, niekas nekontroliuoja jų kokybės. Štai neseniai prie sienos buvo sulaikytos 39 tonos standartų neatitinkančio glifosato. Tiek tik sulaikyta, o kiek įvežama iš viso? Apie šios pramonės šakos galybę yra kalbėjęs ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Evaldas Čijauskas: „Pesticidų verslas pagal pelningumą yra antras po narkotikų. Kinijoje, Argentinoje, Čilėje yra daug nelegalių gamyklų, kurios gamina pesticidų falsifikatus. Daug šių produktų patenka į Europą.“
Neatmetama tikimybė, kad tokie pesticidai pasiekia ir Lietuvą. Nelegaliai atgabentuose chemikaluose gali būti itin dideli kiekiai kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį ir kitas nepagydomas ligas, galimi apsigimimai ir išsigimimai. Štai kasmet dėl netinkamo pesticidų naudojimo pasaulyje registruojama apie 18 tūkst. mirčių.
Purkšk, jeigu nori gero derliaus
Profesorius A.Svirskis kritikuoja ne tik naudojančiuosius nelegalius chemikalus.
„Glifosato ir glufosinato pagrindu sukurti herbicidai nuo seno naudojami priešsėjinei kovai su piktžolėmis. Vėliau, sukūrus genetiškai modifikuotas sojas ir kitas augalų rūšis, atsparias minėtiems herbicidams, jie pradėti masiškai naudoti kultūrinių augalų pasėliuose. Viskas būtų gerai, jei glifosatas ir glufosinatas būtų nekenksmingi žmogui, gyvūnams ir dirvožemio mikroorganizmams“, – tikina A.Svirskis.
Profesoriui net šiurpas per nugarą eina, kai parodose girdi chemikalais prekiaujančių atstovų raginimus maksimaliai naudoti pesticidus.
„Juk čia vieša paslaptis – dalyvavusieji parodose žemdirbiams girdėjo chemikalais prekiaujančių firmų atstovų siūlymus purkšti pasėlius penkis ir daugiau kartų. Taip ir sako ūkininkui – jeigu nori pasiekti 5 t/ha, purkšk ne mažiau kaip penkis kartus. Tai aš ir klausiu – mums reikia grūdų ar nuodų?“ – piktinasi A.Svirskis.
Tačiau profesorius tikisi, kad nuo 2014 m. ES šalyse pesticidų naudojimas bus apribotas, o gal tai įvyks net anksčiau.
Ar išgyventume be chemikalų?
Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako negavusi informacijos apie tai, kad artimiausiais metais ES bandytų riboti ar net uždrausti naudoti raundapą.
ŽŪR Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas net nustebo, kad gali būti ribojamas glifosato naudojimas: „Juk glifosatas palyginti labai greitai suskyla. Pasvarstykime šalta galva – uždrausti nesunku, bet yra ir kenksmingesnių preparatų, gal į Lietuvą pateks dar baisesnių? Kita vertus, blogai, kad netiriame jų poveikio, pasitikime rekomendacijomis. Bet jeigu Briuselis svarsto ir tuo klausimu priims kokį nors nutarimą, tada mes žinosime, kaip elgtis“.
Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas irgi tikina žinių apie draudimus negirdėjęs: „Naujų apribojimų nėra. Anksčiau glifosatą buvo galima naudoti plačiau, net purkšti melioracijos griovius. Dabar taip daryti nebegalima. Tačiau paliktas ražienas galima purkšti, jeigu naikinami varpučiai. Tokie darbai galimi, tačiau ar apsimoka? Juk chemikalai nepigūs, todėl abejoju, ar ūkininkai taip švaisto pinigus.“
Vedėjas primena, jog ūkininkai turi laikytis nustatytų reikalavimų.
„Jeigu ūkininkai chemikalais purškia, kaip teigiama, iki derliaus nuėmimo likus mažiau kaip dviem savaitėms, jie akivaizdžiai pažeidžia reikalavimus“, – sako J.Grigaliūnas.
