Ukmergės r. ekologiškai ūkininkaujantis V. Genys su sūnumi Aurimu valdo apie 2 000 ha žemės, kurios didžioji dalis yra nuomojama. Jie augina įvairias kultūras, o prieš porą metų vėl pradėjo sėti ir linus, šįkart - sėmeninius. Pluoštinius linus ūkininkas augino 23 metus, iki 2005-ųjų. Tais metais pabandė auginti sėmeninius, bet nepavyko jų nukulti su paprasta pjaunamąja. Pjaunant linai apsivynioja ant kombaino pjaunamosios sraigės, lenktuvų bei kitų besisukančių darbinių dalių, o tai ne tik trukdo darbą, bet ir gadina techniką.
„Sulaužiau du pjaunamosios dalgius ir praėjo noras auginti linus. Bet kai po kelių metų sužinojau, kad vietoje pjaunamosios galima naudoti šukuotuvę, nutariau vėl pabandyti", - sako V. Genys.
Perspektyvūs tik sėmeniniai linai
Šiemet linais Valentinas buvo apsėjęs 25 ha, iš kurių 5 ha buvo skirti eksperimentams - agronomo išsilavinimą turintis ūkininkas stebėjo augalų vegetaciją, skaičiavo sėjos normas ir t.t. Tokius bandymus atlieka norėdamas pažinti augalą.
Daugelį metų auginęs pluoštinius linus, V. Genys antrus metus gilinasi į sėmeninių linų auginimo subtilybes. Todėl linų laukus vadina bandyminiais ir jie yra pusiau natūriniai - čia chemikalų naudota minimaliai. Šiemet augino žemaūgės veislės linus, bet ieškos aukštaūgių veislių.
Sėmeniniams linams V. Genys sako turintis pirkėjus. Kol kas realizuoja sėklas, bet ateičiai turi ir didesnių užmojų. Į klausimą, ar neketina pats jų perdirbti, atsako: „Sėmenų paklausa yra ribota, bet ji turi savo nišą, susidomėjimas didėja. Tik reikia dirbti ir galvoti, ar aš noriu būti tik žaliavos tiekėju, ar galiu daryti ką nors. Galbūt pradėsiu mąstyti apie perdirbimą."
Tačiau auginti pluoštinius linus jis nemato jokios perspektyvos: „Daugeliui patinka galvoti, kad linai neauginami, nes stipriai sumažintos subsidijos. Bet ne jos palaikė linų ūkius. Nebūsiu populiarus sakydamas, kad linininkystė išnyko dėl politikų interesų, linų augintojai buvo paaukoti dėl kažko kito. Tai mano asmeninė nuomonė. Nebuvo visos struktūros, o atpirkimo ožiu tapo ūkininkas, kuris atsieit užardavo linų laukus pasiėmęs išmokas. Gal koks nesąžiningas ir pasitaikė, bet tikrai ne ūkininkas yra tikroji priežastis."
Valentinas pripažįsta, kad ir situacija linams auginti nebuvo palanki, nes kinų intervencijos į rinką neatlaikė ne tik lietuviai, bet ir prancūzai, iš dalies - ir belgai.
Linams kulti įsigijo šukuotuvę
Linų auginimas technologiškai niekuo nesiskiria nuo kitų kultūrų. Vienintelis sudėtingesnis dalykas būdavo linų pjovimas, todėl V. Genys ir priėmė sprendimą pirkti varpų šukuotuvę „Shelbourne Reynolds". Tai - naujiena Lietuvoje.
„Tikrai nesitikėjau tokio puikaus rezultato, - rodydamas baigiamą nukulti linų lauką entuziastingai kalba V. Genys. - Šukuotuvė, manau, pasiteisino 90 proc. Kelis procentus atsargai pasilieku dėl to, kad aš jos dar gerai nepažįstu, nesu įvaldęs. Tikiuosi, iš jos išspausiu ir daugiau naudos. Iš tiesų baiminausi pirkti šią virš šimto tūkst. litų kainavusią techniką, nors ir labai daug ja domėjausi, konsultavausi. Bet dabar, kai stoviu linų lauke ir matau rezultatą, mano širdis džiaugiasi. Dabar jau galėsiu galvoti, ar nebūtų verta sėmeninių linų auginti ir daugiau."
Pirmą kartą kulti linų išvažiavus kombainui su šukuotuve, proceso stebėti atvyko Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Liudvikas Špokas ir techniką ūkininkui parūpinusios bendrovės „Technikos prekyba ir nuoma" vadovas Raimundas Ivanauskas.
„Linams, sėklažolėms ir kviečiams kulti šukuotuvė yra nepakeičiamas dalykas", - teigia prof. L. Špokas. Jis padėjo ūkininkui sureguliuoti šukuotuvės darbo režimą taip, kad būtų kuo mažesni sėmenų nuostoliai.
„Šie linų auginimo metai - eksperimentiniai. Nustatyti šukuotuvės darbo parametrai labai pravers kitais metais", - sako ūkio savininkas.
Augina ir netradicines kultūras
Šiemet V. Genys tikėjosi gero linų derliaus - 0,5-1 t/ha. Kitų kultūrų derlių savitu požiūriu išsiskiriantis ūkininkas matuoja įdėtos meilės kiekiu: „Kam pristigau meilės ir dėmesio, tie man truputį keršijo. Derlius matuojamas meile."
Valentinas linkęs auginti tokias kultūras, prie kurių, jo teigimu, reikia truputį padirbėti: „Žmonės neretai sumaišo organus - dirba galva, galvoja rankomis. Aš visai tai sukeičiau vietomis - pradėjau galvoti galva, o dirbu rankomis. Taip ir prasidėjo - vėl pradėjau sėti linus, juodąsias ir baltąsias garstyčias, bandau įsisavinti margainį. Tai darbui, žinioms ir technologijoms imlesnės kultūros."
Pelnas šiam 30-ąjį sezoną ūkininkaujančiam agronomui - ne pirmoje vietoje. Svarbiausia, kad būtų įdomu dirbti, auginti tokias kultūras. Todėl jis mąsto apie spelta kviečius, atlieka sojos auginimo bandymus. Bet ūkyje yra ir masinė gamyba - auga rapsai, rugiai, kviečiai, kmynai. V. Genys paaiškina, kad šios kultūros leidžia ūkiui kurti pridėtinę vertę.
„Mano tikslas - ekologija. Noriu padaryti žemę save atstatančiu mechanizmu, o ne tingine, - savo viziją išdėsto V. Genys. - Kiekvieną augalą, norint jį sėkmingai auginti, iš pradžių reikia pažinti. O viskas prasideda nuo dirvos - kiekvienas jos gabalėlis diktuoja savo taisykles, ten gyvena milijonai mano bičiulių, su kuriais dar turiu susidraugauti. Tai - mikroorganizmai. Pasiėmiau pirmo kurso botanikos vadovėlius ir, pradėjęs juos dar kartą studijuoti, supratau, kad piktžolių visai nepažįstu. Nutariau su jomis nekovoti, bet turiu jas suprasti, pažinti, žinoti silpnąsias vietas ir kaip tai išnaudoti, kad jos neužgožtų kultūrinio augalo."
