Inžinieriaus ir mokslininko darbo patirtį sukaupęs bitininkas teigia pirmasis šalyje įregistravęs ekologinį bičių ūkį, pirmasis gavęs Europos Sąjungos žvaigždutėmis papuoštą produkto sertifikatą ir pagaliau išskirtinės kokybės produkto ženklą „Kokybė“. Tokio įvertinimo šalyje susilaukę tik du bitininkai: A. Palskys ir Jonas Rabačius, nuo 1998 m. turintis ekologinį bityną Pagramančio regioniniame parke Šilalės rajone. Pasak bičiulio A. Palskio, ženklas „Kokybė“ – ne tik įpareigojimas bitininkui atsakingai dirbti, bet ir nemenka parama saldžiajam verslui. Kiekvieną penktadienį ekologinių ūkių mugėje Simono Daukanto gatvėje Kaune prekiaujantys bičiuliai A. Palskys ir J. Rabačius teigia už išskirtinės kokybės medų gaunantys beveik 20 proc. didesnę kainą.
Skatina Europos Sąjunga ir valstybė
Prieš kelerius metus šalyje prabilta apie išskirtinės kokybės maisto produktus, kurių gamyba skatinama ES ir nacionaline parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Maksimali parama vienam pareiškėjui – 3 tūkst. EUR (10358 Lt) metams. Parama teikiama penkerius metus, finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Iš viso per 2010–2013 metų laikotarpį priemonės įgyvendinimui numatyta skirti per 9,87 mln. Lt paramos. Ja galės pasinaudoti apie 400 produkcijos gamintojų.
Šalies rinkoje IKP, palyginus su, pavyzdžiui, ekologiškais produktais, dar sąlyginai naujovė. Nors vis daugiau vartotojų prekybos vietose ieško ženklu „Kokybė“ pažymėtų gaminių, IKP vis dar vangiai skinasi sau kelią. Todėl daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama vartotojų informavimui.
Remiamas IKP populiarinimas
Pirmais paramos teikimo metais paramos lėšos gali būti panaudotos įsitraukimo į IKP gamybą išlaidoms kompensuoti. Pirmaisiais, paraiškos pateikimo metais, finansuojamos sertifikavimo išlaidos, kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, kuri neapskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas, IKP etiketės ar prekinės pakuotės dizaino sukūrimas ir kitos su įsitraukimu į IKP gamybą susijusios išlaidos. Vėliau gali būti finansuojamas metinis IKP gamintojų organizacijos nario įnašas. IKP gamybos schemoje dalyvaujantieji bitininkai A. Palskys, G. Rakauskas, S. Zabulionytė ir kiti patvirtino, jog „popierizmas“ gąsdinęs tik pradžioje, vėliau darbai vykę sklandžiai, išlaidos atsipirko su kaupu. Visų svarbiausia – vartotojų akyse pakilo bitininkų ir jų ūkių produkcijos prestižas.
Pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ IKP gamintojai ir augintojai gali iš dalies kompensuoti produktų pristatymo prekybai, prekybos patalpų išorės ir vidaus estetinio apipavidalinimo, prekybos ploto, prekybos įrangos (prekybinių vitrinų, šaldytuvų, lentynų, kasos aparatų) nuomos ar įsigijimo išlaidas. Prasidėjus ūkininkų turgelių erai, vieni aktyviausių ne tik prekyvietėse, bet ir įvairiose mugėse, šventėse pasirodė Lietuvos bitininkai. Tarptautinėse mugėse jie ištikimai gelbsti Lietuvos kaip agrarinės šalies prestižą.
Parama skatina išskirtinės kokybės maisto produktų gamybą
Neseniai Molėtų rajone vykusios bitininkų šventės metu Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius kvietė visus šalies bičiulius dalyvauti programoje gaminant ir tiekiant vartotojams išskirtinės kokybės bičių produktus. Prezidentas pasidžiaugė, jog nacionalinėje Išskirtinės kokybės produktų gamybos programoje dalyvauja 33 ūkio subjektai, iš jų net 26 bitininkai. Tai šalyje gerai žinomi žmonės, bitininkystės verslo populiarintojai, geri vadybininkai, rinkodaros specialistai: jau minėtieji A. Palskys, J. Rabačius, Gediminas Povilaitis, Justinas Lekeckas, Pranciškus Karosas, Edikas Puipas, Rita Dražbienė, Jonas Čekys, Valdas Karalevičius, Birutė Budreckienė, Snieguolė Zabulionytė, Žilvinas Šolys, Juozas Linkevičius, Vidmantas Dambrauskas, Arvydas Počas, Albina Saikevičienė, Gražvidas Rakauskas, Algimantas Beržiūnas, Rimas Norus, Violeta Šedienė, Vyta Rusteikienė, Juozas Skendelis, Sigitas Griškevičius, Vytautas Simonaitis, Virginija Butvilienė, Bronė Bražinskienė.
A.Palskys saugo laikraščio iškarpą, kurioje Didžiosios Britanijos princas Čarlzas lankydamasis Lietuvoje 2001 m. Seimo rūmuose surengtoje ekologinių produktų parodoje skanauja medaus ir bitininko gamybos midaus. Jau tada karališkosios šeimos atstovas užsiminė apie būtinybę įstatymu ar kaip kitais teisiškai įtvirtinti unikalios kokybės lietuviškus maisto produktus, ypač medų, duoną.
Pasak A. Palskio, per dešimtmetį šis tas nuveikta, tačiau ir bitininkų, ir medaus vartotojų dar laukia rimtas darbas, saugant nacionalinį produktą nuo galimų padirbinių bei falsifikatų.
Reikalavimai ir garantijos
Iškirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai – tai tokie produktai, kurių kokybė pranoksta Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus, kurie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.
ŽŪM duomenimis, šiuo metu į rinką išskirtinę savo produkciją gali tiekti 26 sertifikuoti šalies bitynai, 3 daržovių ūkiai, 2 uogynų augintojai ir 1 sodininkas.
Pastaruoju metu ŽŪM išplėtė Išskirtinės kokybės produktų sąrašą: į jį be medaus, daržovių, vaisių ir uogų įtraukti kiaušiniai, triušiena, aviena, įvairūs pieno produktai, taip pat tradiciniu gaminiu pripažintas skilandis.
Kaip teigiama nacionaliniuose teisės aktuose, IKP – švarus, cheminėmis medžiagomis neužterštas maistas. Jis pasižymi natūralumu, maistingumu, šviežumu, išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija.
IKP augintojams ir perdirbėjams keliami dideli specialūs reikalavimai.
Pirmiausia, auginant tokius produktus ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Taip pat – atstumas nuo laukų (kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių.
Perdirbant IKP nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). IKP yra šviežesni, nes vartotojui turi būti pateikiami per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laiką. IKP taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugojantys perdirbimo būdai.
Auginant juos ir perdirbant reikalaujama taikyti geriausias, aplinką saugojančias technologijas.
Pirmąjį IKP ženklą gavęs bitininkas A. Palskys teigia, jog šiandien etiketėse informaciją įprantančiam skatyti vartotojui garantuojama kokybė.
Visas IKP auginimo bei gamybos procesas kontroliuojamas nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, kurią akredituoja ŽŪM. Tokia šiuo metu yra VšĮ „Ekoagros“.
Jei išauginta produkcija atitinka keliamus reikalavimus, jai suteikiamas prekybos ženklas “Kokybė”. Jis garantuoja vartotojui, kad produktas – išaugintas Lietuvoje, yra natūralus, aukščiausios kokybės. Pavyzdžiui, A. Palskio bitynas yra atokioje kaimo vietovėje, iki žemdirbystės laukų – daugiau nei 5 km, taip pat arti nėra kelių, taršos šaltinių.
Įgavęs galimybę produktus ženklinti šiuo specialiu ženklu gamintojas įgauna vartotojų pasitikėjimą, kartą nusipirkęs ir neapsigavęs vartotojas vėl ieškos produktų su šiuo ženklu. Tokiu būdu IKP įgauna vis didesnę paklausą, jo gamintojas gali sukurti didesnę pridėtinę vertę, gauti daugiau pajamų.
Pirmauja bitininkai
LBS prezidentas A. Skirkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis ir Molėtų meras Stasys Žvinys(pats irgi bitininkas) teigė, jog aktyviausi IKP produkcijos gamintojai – šalies bitininkai. Jie kartu su ŽŪM kūrė IKP gamybos schemą, išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikaciją, siūlė bitynų vietų, bičių ganyklų, jų produktų (medaus, žiedadulkių, bičių duonos, bičių pienelio) ir mišinių gamybos, jų laikymo, fasavimo, tiekimo rinkai bei kitus reikalavimus.
Bitininkai daugiausia šalyje turi IKP sertifikatų – 26. Pernai buvo sertifikuotų 1019 bičių šeimų, surinkta ir vartotojams parduota virš 30 t išskirtinės kokybės medaus.
IKP sertifikatus turintys bitininkai jau spėjo susijungti į asociaciją, kuriai vadovauja Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininko duonos ragavęs, o dabar Kaišiadorių rajone bitininkaujantis, 70 bičių šeimų prižiūrintis Ž. Šolys.
Auginant ir gaminant IKP, patiriamos ir didesnės išlaidos: tenka mokėti už sertifikavimą, nuolatinę produktų ir žemės kontrolę ir pan.
Šios papildomos išlaidos IKP augintojams ir gamintojams pirmuosius penkerius metus kompensuojamos iš ES ir nacionalinių programų, kurias įgyvendina ŽŪM.
Nuo praėjusių metų ir šįmet visus metus IKP augintojai ir gamintojai gali teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Paraiškos paramai gauti pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ bus renkamos iki metų pabaigos. Jos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Užs. Nr. 11-08-04