Kada parduoti grūdus – per javapjūtę, vėlyvą rudenį ar sandėliuoti iki pavasario? Toks klausimas kamuoja kiekvieną javų augintoją. Nuspėti, kada kainos gali būti palankiausios, darosi vis sudėtingiau. Jei anksčiau grūdų kainoms daugiausia įtakos turėjo derliai, gamtos sąlygos ir paklausa, dabar – spekuliacijos finansų rinkose.


Kviečių derlius – vienas geriausių


Kaip praėjusios savaitės pabaigoje tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas, vidutiniškai šalyje jau nupjauta 30–40 proc. javų.
„Kol kas nuotaikos optimistiškos. Grūdų kokybė labai gera ir kainos aukštesnės nei pernykščio sezono pradžioje. Kokybiškų grūdų kaina turėtų tik kilti. Tačiau nerimą kelia prasidėję lietūs, kurie gali sugadinti nenuimtų kultūrų kokybę. Jei užmerks grūdus, jie tiks tik pašarui. Vadinasi, sumažės ūkininkų pelnas“, – sakė J.Talmantas.


Visas pajėgas javapjūtei ūkininkai sutelkė pirmąją rugpjūčio savaitę, kada buvo saulėta. Labiausiai skubėjo žiemkenčių augintojai, nes vasariniai javai dar buvo nesubrendę.
„Mūsų ūkyje javų pjūtis baigta, liko tik vasariniai rapsai. Pačiu laiku pasitaikė „auksinė“ rugpjūčio pradžia. Grūdų kokybė – aukščiausios klasės“, – patenkintas stambaus augalininkystės ūkio Kupiškio rajone savininkas Zigmantas Aleksandravičius.


Grūdų kokybe džiaugiasi ir perdirbėjai. „Šiemet kviečių derlius – vienas geriausių. Žieminius kviečius ūkininkai jau spėjo nuimti, o vasariniai dar gali pabūti lauke. Jei nebus didelių liūčių, ir jų kokybė neturėtų nukentėti“, – teigė krakmolą gaminančios bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas.


Neskuba parduoti


Nors šiemet per javapjūtę kviečių kainos aukštesnės nei pernai, augintojai neskuba jų parduoti. Aukščiausios kokybės grūdų kaina siekia apie 700 Lt už t, o pernai tokiu pačiu metu ji buvo maždaug šimtu litų žemesnė.


„Nevertėtų dairytis į tas kviečių kainas, kurios buvo prieš 3 mėnesius – 900 Lt už t. Jų ūkininkai nematė, nes pelną pasiėmė grūdų pardavėjai. Šio sezono pradžia palankesnė nei pernykščio“, – pastebėjo M.Gedvilas.


Pasak J.Talmanto, per šiųmetę javapjūtę grūdų kaina nebloga, tačiau ūkininkai viliasi, kad grūdai brangs, ypač geros kokybės.


„Pastaraisiais metais išlošdavo tie, kurie grūdus išlaikydavo iki pavasario. Šiemet ūkininkai linkę laikytis panašios taktikos. Daugelis veža grūdus į saugyklas. Gerų grūdų kainos tikrai augs, jau gruodį turėtų kainuoti 100 Lt už t daugiau“, – samprotavo LŪS pirmininkas.


Įtaką daro spekuliantai


Grūdų perdirbėjai ir supirkėjai atsargiau kalba apie grūdų brangimą ir nesiryžta prognozuoti kainų ilgesniam laikui. Grūdų kainoms įtakos turi ne tik derliai, gamtos sąlygos ir paklausa, bet ir spekuliacijos finansų rinkose.


„Rusijoje, Ukrainoje geri derliai, eksportas atnaujintas, tad grūdų netrūks, o kainos neturėtų labai kilti, bet neturėtų ir pigti. Dabar rusiški kviečiai labai pigus, tačiau jie turėtų kiek pabrangti, o vietiniai kviečiai – kiek pigti. Visgi šiemet neturėtų būti didelių kainų šuolių“, – prognozavo „Amilinos“ vadovas.


Anot „Agrokoncerno grupės“ prezidento Ramūno Karbauskio, dabar didžiausią įtaką grūdų kainoms turi finansų rinkų stabilumas.


„Remiantis derliais kainas prognozuoti labai sudėtinga, nes jas nulems situacija finansų rinkose. Jei išsiplėtos antroji finansų krizės banga, nėra ko tikėtis aukštų grūdų kainų. Jei ši banga bendromis pasaulio pastangomis bus numalšinta, kainos gali stabilizuotis ar kilti. Taigi ūkininkai dabar priklauso ne tik nuo gamtos sąlygų, bet ir nuo finansų rinkų stabilumo, spekuliacijų“, – samprotavo R.Karbauskis.


Išankstinėse sutartyse – geros kainos


Anot Z.Aleksandravičiaus, ūkininką daug kas moko, kaip išauginti gerą derlių. O kaip naudingiau parduoti grūdus, jis turi nuspręsti pats.


Kupiškėnas apie 3 000 tonų grūdų jau pardavė pagal išankstines sutartis, kuriose užfiksuota kaina yra šimtu litų didesnė nei dabar siūloma be sutarčių.


Supirkėjams ir grūdų perdirbėjams grūdus skuba vežti tie, kurie turi palankias išankstines sutartis. Tačiau jų, pasak LŪS vadovo J.Talmanto, sudaryta kur kas mažiau nei pernai.


Šiemet atsargūs buvo ir augintojai, ir perdirbėjai. Pernai išankstinėse sutartyse užfiksuotos kainos buvo nepalankios žemdirbiams, dėl to kai kurie nevykdė įsipareigojimų ir grūdus pardavinėjo geresnėmis kainomis. Be to, daug kas negalėjo įvykdyti sutarčių dėl menkų derlių.
„Šiemet mes galėtume sekti ūkininkų pavyzdžiu ir nevykdyti išankstinių sutarčių, kuriose augintojams palankios kainos“, – tarstelėjo M.Gedvilas.


R.Karbauskis pastebėjo, kad „Agrokoncernas“ šiemet turi daugiau išankstinių sutarčių nei pernai, mat su nemažai augintojų, pernai nepardavusių įsipareigoto kiekio grūdų, buvo sutarta, kad sutartį jie įvykdys šiemet.


Prognozuojama, kad šiemet bus prikulta apie 1,8 mln. tonų kviečių. Šalies poreikis – apie 850 tūkst. t., iš kurių 250 tūkst. t grūdų sunaudojama krakmolo gamybai. Apie 1 mln. tonų bus eksportuota.