Sėkmingai vasarinius obuolius sudoroję Lietuvos sodininkai viliasi, kad kruša ar audros nenusiaubs rudeninio derliaus. Pastaraisiais metais ūkininkų lūkesčius gana dažnai pakoreguoja gamta.
Užpernykščiai žiemos šalčiai sodininkams pridarė nuostolių už maždaug 6 mln. Lt, o tai atsiliepė šiųmetiniam derliui.
Skina vidutinį derlių
„Šiemet derlius vidutinis – nedaug geresnis už pernykštį, tad gerų lietuviškų obuolių nebus daug. Pernai mes priskynėme apie 2,5 tūkstančio tonų obuolių, panašaus kiekio tikimės ir šiemet“, – sakė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas, vieno stambiausių šalies sodininkystės ūkių UAB „Naradava“ vadovas Aloyzas Grygalis.
Apie 2,5 tūkst. tonų obuolių planuoja priskinti ir Pasvalio rajono UAB „Aukštikalnių sodai“. Anot sodininkystės ūkio direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, gerais metais sodų derlius būna gerokai didesnis – apie 3,5 tūkst. tonų.
„Aukštikalnių sodai“ augina nemažai vasarinių obuolių – iki 10 proc. visos produkcijos. Ankstyviausius obuolius pasvaliečiai pardavė šalies prekybos tinklams.
„Kai prieš 6–7 metus keitėme sodus, pasodinome ankstyvą kanadietišką veislę. Šie obuoliai subręsta greičiau nei lietuviški alyviniai“, – aiškino A.Paškevičius.
Pasak Verslinių sodų asociacijos direktoriaus, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininko Dariaus Kviklio, versliniuose soduose išauginama tik keliasdešimt tonų vasarinių obuolių, mat jie neilgai išsilaiko, be to, nemažai gyventojų turi savo sodus ir vasarą nelinkę pirkti obuolių.
Pakenkė šalčiai
Anot sodininkų, šiųmetiniam derliui įtakos turi užpernykštės žiemos šalčiai, pridarę didžiulių nuostolių visos Lietuvos sodams. Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ duomenimis, žala siekė apie 6 mln. Lt.
„Ir pas mus, ir visoje šalyje nebus didelio obuolių derliaus. Visi sodai yra nukentėję nuo užpernykščių šalčių, o nusilpę medžiai gerai nedera“, – teigė Alytaus rajono UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė.
Sodininkų tvirtinimu, nors praėjusi žiema nebuvo labai aštri, 2010-ųjų šalčių pakąsti, bet dar atsilaikę medžiai neišgyveno. Tad nuostolių būta ir šiemet.
„Dalis sodininkų visų nušalusių sodų neatsodino, o pasodinti jauni medžiai negreitai subrandina derlių. Taigi ir dėl to šiemet derlius mažesnis“, – aiškino A.Grygalis.
Kainas diktuoja lenkai
Nuo gamtos stichijų nukentėjusius sodininkus gelbėjo išaugusios desertinių obuolių kainos. „Pernai didmeninė desertinių obuolių kaina pakilo iki 1,5–2 Lt už kg, o anksčiau vidutinė kaina tesiekė 70–80 centų už kg. Ir šiemet desertiniai obuoliai neturėtų pigti. Panašios turėtų išlikti ir krituolių obuolių kainos, kurios pernai pasiekė daugiau nei pusę lito už kg“, – samprotavo D.Kviklys.
Obuolių kainoms Lietuvoje nemažą įtaką turi derliai Lenkijoje. „Kaimyninėje šalyje yra daug smulkių sodininkų, kurie neturėdami gerų saugyklų skuba pigiai parduoti. Mūsų prekybininkai tuo naudojasi, dėl to iki metų pabaigos obuolių kaina nebūna palanki sodininkams. Pernai lenkiškų obuolių rinkoje buvo mažiau, todėl pakilo jų kaina“, – pasakojo asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius.
Ir šiemet Lenkijos sodininkai nukentėjo nuo žiemos šalčių ir pavasarinių šalnų, tad produkcijos pertekliaus neturėtų būti.
Pasak „Aukštikalnių sodų“ direktoriaus A.Paškevičiaus, lenkų ekspertai prognozuoja, kad šiemet šalyje bus priskinta apie 2,3 mln. tonų obuolių, o gerais metais derlius siekdavo per 3 mln. tonų.
„Kainas diktuoja lenkai. Kai jie mažiau turi produkcijos, obuoliai brangsta. Kad Lenkijoje mažesnis derlius, jaučiame iš prancūzų domėjimosi krituoliais. Paprastai jų rinką aprūpindavo lenkai“, – sakė sodininkystės ūkio vadovė E.Žilinskienė.
Bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė teigė, kad vartotojai vis labiau vertina vietos sodininkų produkciją. Tačiau šalies prekybos centruose parduodama tik apie trečdalį lietuviškų obuolių.
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ duomenimis, versliniuose soduose kasmet išauginama vidutiniškai apie 40 tūkst. tonų obuolių. Pusė šio kiekio sutalpinama moderniose saugyklose.
Pasak D.Kviklio, šalyje deklaruojama arti 4 000 ha verslinių sodų, tačiau tik pusė jų (2 000–2 500 ha) yra šiuolaikiniai ir intensyviai prižiūrimi.
„Sodininkystė reikalauja daug investicijų. Štai įsirengti obuolių saugyklą daug brangiau nei grūdų sandėliavimo bokštus. Be to, soduose reikia daug rankų darbo, vadinasi, sumokame daug mokesčių į biudžetą. Tačiau tai neįvertinama, todėl sodininkystė neplėtojama. Kai pernai patyrėme didžiulius nuostolius ir prašėme kompensacijų bent medeliams atsodinti, visi tik pečiais traukė“, – apmaudavo Verslinių sodų asociacijos prezidentas A.Grygalis.
