Šią gegužę dėl susirgimų ir žmonių mirčių Vokietijoje bei kitose šalyse kilo panika, įtarus, kad E. coli bakterijomis gali būti užteršti ispaniški agurkai ir pomidorai. Vietiniai gyventojai nebepirko daržovių, o Rusija uždarė sienas.
Šiltnamių asociacijos duomenimis, sunaikinta 220 tonų lietuviškų daržovių, nuostoliai įvertinti keliais milijonais litų. Tačiau prieš pateikiant informaciją Briuseliui, tai reikėjo užfiksuoti pagal Europos Komisijos reglamentu birželį numatytas procedūras, kurių Lietuva netaiko.
„Procedūra numato, kad prieš išimdamas produkciją iš rinkos, turi iš anksto pranešti. Turi atvažiuoti atstovai, sakykim, iš Mokėjimų agentūros ir patikrinti, ar tu tikrai ją išėmei iš rinkos. Išimti iš rinkos galima tik po reglamento, o reglamentas išėjo pavėlavęs. Taigi nebuvo ko pranešinėti, nes augintojai atnaujino pardavimus“, – teigė Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas.
„Lietuva nepateko į tas kompensacijų dalybas. Aišku, dėl to nusivilta, bet iš kitos pusės, per daug niekas mūsų nelepina dotacijomis, rėmimais arba kompensavimais. Šiandien diskusija ir vyksta dėl to, ką reikia daryti, kad ateity nepasikartotų panašūs įvykiai“, – kalbėjo įmonės „Agro Neveronys“ direktorius Giedrius Visockis.
Europos Komisija ketina kompensuoti pusę sunaikintų daržovių vertės, tam skirta 210 mln. eurų. Į tokią paramą pretenduoja ir pavieniai augintojai, bet, pasak specialistų, lengviau ją gauti kooperatyvams ir kitoms gamintojų organizacijoms.
„Padarėm tokią išvadą, kad geriausiai ir greičiausiai su krizės padariniais susidorojo tos šalys, kurių augintojai yra susijungę į gamintojų organizacijas. Visiems kartu įveikti krizės padarinius ir rinkos krizės padarinius yra lengviau“, – tvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Lietuvos šiltnamių šeimininkai tariasi, kaip greičiau įkurti savo gamybinę bendrovę ar kooperatyvą. Esą tuomet būtų lengviau ne tik gauti ES paramą ištikus krizei, bet ir derėtis su prekybos tinklais.
