Svečias stebėjosi tuščiais laukais
Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio generalinio direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir vertinimo skyriaus direktorius Tasas Hanijotis viešėdamas Lietuvoje išklausė ne tik ūkininkų organizacijų, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkų nuomonę, bet ir akis į akį pasikalbėjo su ES paramos gavėjais ūkininkais.
Pirmąjį įspūdį svečias susidarė vykdamas automobiliu iš Vilniaus į Kauną, kur vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) surengta tarptautinė konferencija daug sakančiu pavadinimu: „Bendroji žemės ūkio politika: kiek realūs ES naujųjų šalių žemdirbių lūkesčiai?“
„Kodėl tokiuose dideliuose laukuose ganosi tiek nedaug galvijų?“ – dairydamasis į šalia magistralės plytinčius laukus klausė svečias jį lydinčio žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko.
Šiam beliko raudonuoti ir beprasmiškai šypsotis. Aukštas pareigas EK užimančio tarnautojo priekaištas nustebino ne tik viceministrą – iki šiol daugelis manėme, kad Briuselis net suinteresuotas, kad lietuviai kuo mažiau ūkininkautų. O štai T.Hanijotis, matyt, nujausdamas klausimų krušą konferencijoje, pataikė į skaudžiausią mūsų vietą – norite daugiau uždirbti, o neišnaudojate visų galimybių.
Parama didės, bet išliks skirtinga
Aukštasis EK atstovas tikino, kad rengiamas naujasis ES paramos modelis Lietuvai bus naudingesnis nei galiojantis šiuo metu ir suteiks galimybių pasivyti turtingesnes valstybes.
„Bet kokiu atveju bendras ES paramos lygis Baltijos šalims gerokai padidės. Aš jūsų vietoje džiaugčiausi. Dabar vienos šalys prie vidurkio turės artėti nuo viršaus, o kitos, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija ir kt. – nuo apačios. Turite suprasti, kad turtingosios ES šalys nenori, jog mažintume joms skiriamą paramą“, – pripažino T.Hanijotis.
Svečias pabrėžė, kad ES biudžetas yra ribotas ir į tai teks atsižvelgti.
„Mes išnagrinėjome daugiau nei 20 variantų, kaip teisingiau nustatyti tiesioginių išmokų dydį – pagal pajamas vienam gyventojui, pagal perkamąją galią, pagal įvairius darbo jėgos, žemės kainos lygius ir kt., tačiau visada matydavome, kad sprendimas suvienodinti išmokas visoje ES sukeltų dar daugiau klausimų ir naujų problemų, pavyzdžiui, kai kuriose ES šalyse stipriai pasikeistų žemės vertė“, – aiškino T.Hanijotis.
Taigi Baltijos šalių ūkininkams svečias iš esmės nesuteikė vilčių, kad tiesioginės išmokos bus mokamos vienodos. Didžiausia viltis, kad paramos skirtumas šiek tiek sumažės.
Sofos ūkininkams paramos neliks
Vilčių nesuteikė ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Padraigas Volšas: „Daug sprendimų lems ES biudžeto dydis. Klaidingai manoma, kad bus galima išsiversti su tokiomis pat lėšomis žemės ūkiui. Jeigu BŽŪP bus skirta net mažiau lėšų nei iki šiol, maisto produktų gamyba ES rinkoje sumažės. Tokiu atveju išaugtų importas. Ar tai būtų naudinga ES? Manau, kad gamybos lygį reikėtų išlaikyti.“
Abu EK atstovai palaikė lietuvių ūkininkų norą, kad ES parama turėtų būti skiriama aktyviems ūkininkams, kurie rinkai teikia žemės ūkio arba maisto produktus, o vadinamiesiems sofos ūkininkams paramą derėtų mažinti.
P.Volšas prisipažino neremiantis dviejų greičių ES paramos.
„Tai neteisinga. Negalima ES skirstyti į senąsias ir naująsias šalis. Lėšos turi būti skiriamos pagal objektyvius kriterijus, taikomus visoms šalims“, – liejo lietuviams malonius žodžius P.Volšas.
COPA-COGECA Prekybos ir produkcijos skyriaus direktorius Arnaudas Petitas irgi nedrąsiai tikino, kad jo atstovaujama organizacija prašė Europos Komisijos, jog ES būtų taikoma bendra žemės ūkio politika. Tačiau svečiui netrūko ir realybės jausmo: „Mes siekiame kompromiso, nes suprantame, kad daugiau galimybių turėsime tik tuo atveju, jeigu bus patvirtintas didesnis ES biudžetas.“
Lietuvių pasiūlymai ir nusivylimai
Vienas aktyviausių diskusijų dalyvių Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas, praradęs viltis, kad skirtingų ES paramos lygių bus atsisakyta, pasiūlė naują variantą: „Jeigu mums tiesioginės išmokos išliks mažesnės, gal reikėtų mums sumažinti ir reikalavimus, pavyzdžiui, padidinti gyvūnų gerovės, gamtos apsaugos ir kt. reikalavimų pereinamąjį laikotarpį. Juk tai logiška – gaudami mažesnę paramą turėsime ir mažiau galimybių įgyvendinti šiuos reikalavimus.“
T.Hanijotis pažadėjo šį pasiūlymą perduoti Europos Komisijai.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, be kita ko, pasiūlė, kad valstybėms būtų suteikta daugiau lankstumo identifikuojant jų kaimo plėtros procesams palaikyti būtinas kaimo plėtros priemones. Bet LŪS pirmininkas Jonas Talmantas neslėpė nusivylimo: „Lietuvos ūkininkai siekia ne išskirtinių lengvatų, o lygių teisių, vienodų konkurencijos sąlygų. Būtų blogai, jeigu ES rinkoje vienos šalys būtų „lygesnės“ už kitas. Supraskime, kad aplinkybės rinkoje jau pasikeitė – darbo jėga, energetiniai ištekliai, trąšos, žemės ūkio technika visoje ES rinkoje kainuoja beveik vienodai, o parama skiriasi net kelis kartus. Esant tokioms sąlygoms mes niekada nepriartėsime prie ES vidurkio.“
Tačiau T.Hanijotis lietuviams pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kai Airijoje ir Anglijoje buvo mokamos skirtingos tiesioginės išmokos – nuo minimalios 80 EUR/ha iki maksimalios 220 EUR/ha. Pasak T.Hanijočio, toks metodas pasiteisino.
Lenkijos reikalavimai sušvelnėjo
Žemės ūkio viceministras A.Macijauskas pasisukęs į Lenkijos pusę pareiškė, kad šios šalies ūkininkai protestus turėjo rengti ne Briuselyje, o Varšuvoje, prie Lenkijos žemės ūkio ministerijos, nes jos atstovai netikėtai atsisakė reikalavimų suvienodinti tiesiogines išmokas.
Kodėl taip atsitiko? Kodėl iki šiol ir COPA-COGECA, ir kitose ūkininkų interesus ginančiose organizacijose Lenkijos atstovai kalbėjo vienaip, o Vyriausybė nusprendė kitaip? Gal Lenkija siekia ES leidimo paramą 2013–2020 m. naudoti liberaliau, kaip tai daro kai kurios senosios ES šalys, kai parama skirstoma net nereikalaujant projektų. Lenkai negalėjo pakeisti iki šiol buvusios itin griežtos nuomonės be kokių nors priežasčių. Deja, Lietuvos žemės ūkio viceministras A.Macijauskas nieko negalėjo paaiškinti apie naują kaimyninės šalies taktiką.
„Nuolaidos? Šiandien apie tai kalbėti dar per anksti. Kol kas vyksta tik diskusijos“, – tikino A.Macijauskas.
Vilčių nedaug, tačiau oficiali Lietuvos pozicija nesikeis ir po šios konferencijos. Lietuvos netenkina aiškinimai, kad nuo šiol ES parama bus skiriama „labiau teisingai“ nei buvo skiriama iki šiol. Lietuva sieks, kad visoms ES narėms žemės ūkio finansavimas būtų skirstomas remiantis objektyviais ir konkrečiais kriterijais. Šiuo metu gauname tiesiogines išmokas, kurios apskaičiuojamos remiantis akivaizdžiai pasenusiais ir neteisingais istoriniais rezultatais.
