Pieno supirkėjams įsigaliojo naujas reikalavimas, ribojantis pieno transportavimo atstumus. Atsivežti žaliavą iš gamintojų leidžiama tik 15 km spinduliu nuo pieno supirkimo punkto, o transportuoti pieną galės tik oficialiai pripažinti supirkėjai. Ūkininkai nuogąstauja, kad tokios naujovės pakirs kooperaciją, o smulkiuosius pieno gamintojus paliks ant ledo.
Riboja atstumą
Įsigaliojus naujai pieno supirkimo tvarkai, rinkoje neturi likti įmonių, bendrovių ar kooperatyvų, kurie teikė pieno pristatymo paslaugą. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Antoninos Greičiuvienės, pieną iš gamintojų galės paimti tik oficialiai pripažinti supirkėjai, kurie atsakys už pieno kokybę ir saugą bei užtikrins produkcijos atsekamumą.
„Tarpininko, kuris nebuvo atsakingas nei už pieno kiekį, nei kokybę, o tik paimdavo pinigus už paslaugą, panaikinimas bus naudingas gamintojams. Tarpinės grandys nepagerina pieno kokybės“, – teigė VMVT atstovė.
A.Greičiuvienės tvirtinimu, iki balandžio 24 d. galiojo išlyga, leidusi kooperatyvams iš savo narių bet kuriuo atstumu atsivežti žaliavą į stacionarius pieno punktus.
Pirmiausia tai buvo diskriminacija kitų pieno supirkėjų atžvilgiu. Kita vertus, vežiojant pieną mažais bidonėliais, ypač vasarą, prastėja pieno kokybė. Dėl to nukenčia ūkininkas, nes mėginiai imami ne ūkyje, o pieno punkte. Siekiant pagerinti pieno kokybę, nutarta apriboti pieno transportavimo atstumą. Toks reikalavimas įsigaliojo nuo balandžio 24 d., tačiau dėl kitų teisės aktų galiojimo šių paslaugų teikėjai nenutraukė supirkimo.
„Bet nuo liepos 1 d. visi nelegalūs pieno supirkėjai turės nutraukti veiklą“, – aiškino VMVT vyriausioji specialistė.
Įžvelgia kooperacijos žlugdymą
Žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ vadovas Algirdas Leščiauskas įsitikinęs, kad nauji apribojimai pakirs pieno gamintojų kooperaciją.
„Tai ne pieno kokybės gerinimo, o kooperacijos žlugdymo metai. Vis daugiau gamintojų stoja į kooperatyvus, kurie palaiko kainas, dėl to imamasi priemonių kooperacijai pakirsti. Naikina ne tarpininkus, o tikrus kooperatyvus. Juk iki šiol buvo daug tarpininkų, kurie supirkinėdami pieną teikė paslaugas perdirbėjams. Jie neturi supirkėjų statuso, neužtikrina atsekamumo, o pieną veža. Kodėl jų niekas iki šiol nesukontroliavo?!“ – pasipiktinęs apie 500 narių vienijančio kooperatyvo vadovas.
Apribojus pieno transportavimo atstumą, kooperatyvai turės steigti naujus pieno supirkimo punktus arba palikti mažus pieno gamintojus likimo valiai. „Rešketėnai“ jau įsirengė du naujus punktus, į kuriuos investavo apie 100 tūkst. litų.
„O ką daryti, jei kooperatyvo narys nuo pieno punkto yra už 17 km? Kaip palikti ant ledo atokiau gyvenantį žmogų, kurio vienintelės pajamos – iš pieno?! Europos Sąjunga tokių reikalavimų nekelia, tad galima skųstis atitinkamoms tarnyboms. Juk per 2 val. šviežiai pamelžtą pieną galima atvežti ir iš toliau nei per 15 km nutolusių gamintojų“, – aiškino kooperatyvo „Rešketėnai“ vadovas.
Dėl naujų reikalavimų į dviejų naujų pieno punktų statybas privalėjo investuoti ir pieno gamintojų kooperatyvas „Žalioji lanka“.
„Tragedijos nematome. Nuo liepos 1 d. atidarius naujus punktus, galbūt ir naujų narių dar sulauksime. Tai bus tik privalumas. Jei tas taikoma ir perdirbėjams, tai neįžvelgčiau kooperatyvų diskriminacijos. Gal toks reikalavimas kaip tik atskirs paslaugų teikėjus, kurie tik menkino kooperatyvų vardą, ir tikrus kooperatyvus“, – samprotavo apie 500 smulkiųjų pieno gamintojų vienijančio kooperatyvo direktorė Nijolė Barkauskienė.
Dingstis pasipelnyti
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis įsitikinęs, kad pieno gamintojams vis keliama pieno kokybės kartelė tampa gera dingstimi pasipelnyti pieno perdirbėjams.
„Mes, pieno gamintojai, esame už pieno kokybės gerinimą. Juk tam ir investavome didžiules lėšas, įsirenginėjome melžimo aikšteles, gerinome karvių laikymo vietas, gyvulių šėrimą, sveikatingumą ir pan. Tačiau ar už kokybišką pieną gauname atitinkamą kainą? Pieno kainos jau numuštos ir dar žada jas mažinti, o pieno produktai lentynose nepinga. Kaip tokia situacija gali skatinti kokybę?!“ – siūlė pasvarstyti J.Vilionis.
Pasak Pieno gamintojų asociacijos pirmininko, ūkininkų pajamos mažėja ir dėl mažėjančių išmokų už pieną bei augančių išlaidų pieno kokybei gerinti.
„Išmoka už pieną sumažėjo nuo 87 Lt už t iki 70 Lt, kitais metais liks 50 Lt už t, o pieno tyrimai brangsta, mokame už sveikos bandos statusą, galvijų pasus, įsagus ir pan. Vis nauji reikalavimai gula ant pieno gamintojų pečių. Dėl to ir jų, ir karvių mažėja, kvotą įvykdome vos 80 procentų“, – apgailestavo J.Vilionis.
Piene rado vandens
„Pasimokėme 2009 m., kai buvo sustabdytas eksportas į Rusiją iš 11 pieno pramonės įmonių. Teko sugriežtinti pieno supirkimo taisykles ir kontroliuoti situaciją. 2011-ieji paskelbti pieno kokybės metais ir numatyta visapusiškai išanalizuoti ją lemiančius veiksnius – nuo pieno ūkių iki vartotojui pateiktų pieno produktų“, – sakė A.Greičiuvienė.
VMVT atstovės teigimu, šiemet du kartus buvo tikrinta į pieno perdirbimo įmones atvežamo supirkto pieno kokybė, lankytasi 99 pieno ūkiuose, kuriuose laikoma per 10 proc. visų karvių. Patikrų duomenys buvo palyginti su 2009 m. atliktų tyrimų rezultatais.
„Vasarį patikrinus pieno kokybę „prie įmonių vartų“, situacija buvo gana sudėtinga, nors ir geresnė nei 2009 m. Pavyzdžiui, net 35 proc. tirtų pieno mėginių rasta vandens. Gegužę pakartojus patikrą, rezultatai buvo geresni. Taip pat sugriežtinta tiesiogiai vartotojui tiekiamų pieno ir jo produktų kontrolė. Patikrinta pieno, parduodamo automatuose, kokybė. Dėl netinkamos pieno kokybės pardavimas iš vieno automato buvo sustabdytas. Be to, buvo nustatyta ir ženklinimo pažeidimų“, – aiškino VMVT vyriausioji specialistė.
