Žemės ūkio rūmų suvažiavime kilęs konfliktas renkant šios organizacijos vadovus pastarosiomis dienomis paaštrėjo ir artėja prie kulminacijos. Kaltintojų priekyje žengia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas. Rajoninių skyrių pirmininkai reikalauja, kad jis apgintų jų teises, o jeigu to nepavyks pasiekti – išstoti iš Žemės ūkio rūmų (ŽŪR).
Ketina pareikšti nepasitikėjimą
LŪS suvažiavime šios organizacijos pirmininkas Jonas Talmantas kalbėjo apie savo charakterio šlifavimą, tačiau paklaustas apie tolesnius LŪS ir ŽŪR santykius, emocijų netramdė.
„Šiuo atveju negaliu susivaldyti, nes yra pažeidžiamos mūsų teisės. Mūsų nuomone, Sigitas Dimaitis ŽŪR vicepirmininku išrinktas pažeidžiant įstatus. Aš turiu raštą iš Registrų centro, kuriame teigiama, kad jo atstovaujamos asociacijos „Kooperacijos kelias“ veikla buvo sustabdyta, jis ne ūkininkas, taigi neturėjo teisės ŽŪR suvažiavime nei balsuoti, nei būti renkamas“, – negailestingai kerta J.Talmantas.
LŪS vadovas priekaištauja ŽŪR vadovybei, kad ir dabartinis jos direktorius Vaidas Pocius ėmėsi jam nepriklausančių funkcijų: „Labai nustebome sužinoję, kad ŽŪR direktorius savo iniciatyva, ignoruodamas prezidiumą, informavo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kad ŽŪR tariamai pritaria, jog valstybės parama augalininkystei būtų sumažinta, o šios lėšos būtų skiriamos mėsinei gyvulininkystei plėtoti.“
Kokios pasekmės?
„Bręsta radikalūs pokyčiai. Mes reikalaujame, kad ŽŪR direktorius atsistatydintų. Neslėpsiu, kad kai kurių LŪS rajoninių skyrių vadovai kelia klausimą apie LŪS pasitraukimą iš ŽŪR, jeigu jų vadovai nesilaikys susitarimų. Neatmetu galimybės, kad mes pareikšime nepasitikėjimą dabartiniais ŽŪR vadovais ir raginsime sušaukti neeilinį ŽŪR suvažiavimą“, – atskleidžia planus J.Talmantas.
Įstatymai draudžia daryti įtaką
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad LŪS keliami reikalavimai jo nenustebino: „Problema aiški – žmonės nemoka pralaimėti. Štai ŽŪR suvažiavime renkant pirmininką LŪS vadovas Jonas Talmantas norėjo, kad ŽŪR pirmininku būtų išrinktas ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas, tačiau suvažiavimas pasirinko mane.“
Pirmininkas primena J.Talmanto ir kai kurių kitų suvažiavimo dalyvių primygtinai jam keltą reikalavimą atleisti tuometinį ŽŪR direktorių Remigijų Urboną.
„Aš tada žadėjau, kad reformas atliksiu ramiai, nesikarščiuodamas. Taip ir padariau – dabar turime kitą ŽŪR direktorių. Tačiau nustebau, kad dabar J.Talmantas lyg ir pradėjo remti buvusį direktorių. Aš esu nuoseklus žmogus, nesimėtau tuščiais pažadais, todėl tokios J.Talmanto nuomonių kaitos nesuprantu“, – sako A.Stančikas ir priduria, kad iki ŽŪR suvažiavimo asmeniškai su LŪS vadovu nekonfliktavęs.
Gal yra gilesnių, nematomų priežasčių?
„Sunku pasakyti. Gal norima, kad rūmai taptų politikuojančia organizacija, o aš tvirtai pasakiau, jog kol dirbsiu ŽŪR pirmininku, politikavimo šioje organizacijoje nebus. Vadovauti ŽŪR sutikau ne dėl asmeninės naudos – finansiniu požiūriu čia dirbdamas aš tik prarandu, o politinių ambicijų irgi neturiu“, – tikina A.Stančikas.
Tačiau ŽŪR pirmininkas neslepia, kad ši organizacija yra priklausoma nuo esančiųjų valdžioje, nes ŽŪR finansuojama iš valstybės biudžeto: „Kai esi nepaklusnus, tave spaudžia įvairiais būdais, nors pagal įstatymus valdžia mums negali daryti jokios įtakos. Seniai kalbama apie vieningo žemdirbių mokesčio įvedimą, tokiu atveju ŽŪR būtų visiškai nepriklausoma organizacija, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyksta.“
Nesutarimai buvo užkonservuoti
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentą Jeronimą Kraujelį visi žino kaip taktišką ir į kompromisus linkusį vadovą. Ir kalbėdamas apie šį konfliktą jis nesišvaisto emocijomis, tačiau pripažįsta, kad kantrybės pritrūkusios kai kurios žemdirbių organizacijos ieško realios veiklos būdų, tai daro aštrokai, tačiau teisėtai.
„Manau, kad dabar išryškėję nesutarimai iškilo ne pastaruoju metu, bet prieš keliolika metų. Tiesiog daug kas nenorėjo aštrinti padėties, tylėjo. Aš ir anksčiau neslėpiau, kad sunkiai įsivaizduoju tikrąją Žemės ūkio rūmų vietą ir mūsų, kitų žemdirbių organizacijų vaidmenį ŽŪR veikloje. ŽŪR lyg ir turėtų būti kitų organizacijų susivienijimas. Tokiu atveju būtent mes, nariai, ir turėtume ŽŪR įvesti tvarką, bet yra kitaip. ŽŪR tarsi tęsia prieškarinės organizacijos veiklą, tačiau prieš 70–80 metų aplinkybės buvo kitokios“, – primena J.Kraujelis.
Kita kraštutinė žemdirbių grupė norėtų centralizuoti žemdirbių organizacijas, kad LŪS, LŽŪBA ir kitos organizacijos būtų klusnūs ŽŪR nariai ir jokiu būdu nebandytų savarankiškai tartis nei su Vyriausybe, nei su politikais.
„Ar viena organizacija galėtų svariai remti visus žemdirbius? Juk jų interesai kartais būna skirtingi, arba vieniems svarbūs, o kitiems nelabai. Štai yra pasiūlymų Žemės ūkio rūmams „atiduoti“ net Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir dar kelias struktūras. O kokia nauda? Ar ŽŪR turės tokio pobūdžio specialistų, ar galės tokioms organizacijoms efektyviai vadovauti? Galų gale kokia nauda iš tokios centralizuotos organizacijos?“ – svarsto J.Kraujelis.
Konfliktas be pastangų neužges
Gal ir įmanoma susitarti, tačiau kol kas girdimi tik priekaištai ir atsakymai į priekaištus.
„Reikės susitarti, aš esu linkęs į kompromisus. Juk ŽŪR jungia visas žemdirbių organizacijas, todėl visada siekiame atsižvelgti į visų organizacijų nuomones ir tik kai nepasiseka suderinti, sprendimą priimame balsuodami“, – aiškina A.Stančikas.
ŽŪR pirmininkas sako ne kartą siūlęs konfliktuojančių organizacijų vadovams pirmiausia aptarti kylančius nesutarimus už storų prieškario laikais statytų rūmų sienų, ieškoti kompromisų ir tik nepavykus susitarti, apie tai skelbti viešai ir ieškoti arbitrų.
„Tačiau kol kas nepavyksta to pasiekti“, – apgailestauja A.Stančikas.
Akivaizdu, kad konfliktas be pastangų neužges. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar žemdirbiams pavyks susitarti, ar įsiplieskęs konfliktas susprogdins ilgai kurtą žemdirbių organizacijų vienybę.
