Praėjusią savaitę Lietuvos pieno gamintojų kooperatyvų atstovai susitiko su kolegomis iš Latvijos. Kaune viešėjo apie 20 kaimyninės valstybės žemės ūkio kooperatyvų valdybų bei tarybų narių. Lietuviai ir latviai pieno gamintojai, sujungę jėgas, viliasi sėkmingiau kovoti dėl nišos abiejų šalių rinkose ir kartu ginti savo interesus Briuselyje.
Stato pieno perdirbimo įmones
Latviai pieno gamintojai jau dabar turi kelias nedideles pieno perdirbimo įmonėles ir cechus, o artimiausiu metu planuoja pastatyti dar kelias nedideles įmones. Lietuvių taktika kitokia. Lietuvos pieno gamintojai (kooperatyvas „Pienas LT“) planuoja statyti stambiausią Baltijos šalyse pieno perdirbimo įmonę. Šis sumanymas latvius labai sudomino, tačiau susitikime dalyvavę lietuviai iš esmės nieko konkretaus negalėjo svečiams pasakyti. Tepaaiškinta, kad paskirtas sklypas prie Kauno, o rudenį žadama pradėti statybos darbus. Tačiau į klausimą, kodėl susitikime nedalyvauja „Pieno LT“ atstovai, neatsakyta.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas paaiškino, kad jie į susitikimą buvo pakviesti, tačiau dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Kodėl neatvyko?
Gal kalbos, kad „Pienas LT“ pradėjo ignoruoti pieno gamintojų kooperatyvus, yra pagrįstos? Kol kas į šiuos klausimus oficialių atsakymų nėra, tačiau akivaizdu, kad į juos kooperatinės pieno perdirbimo įmonės vadovams reikės atsakyti. Prieš dvejus metus, kai buvo kalbama apie būsimos įmonės finansavimą, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tikino, kad įmonė priklausys visiems pieno gamintojams. Ar visiems?
ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis svečiams girdint pasvarstė, kad ši kooperatinė perdirbimo įmonė gali susidurti su nelengvais sunkumais, jeigu neras rinkoje nišos arba negamins originalios produkcijos.
Kooperatyvų nariams trūksta atsakomybės
Latvijos pieno kooperatinės perdirbimo įmonės „Piena celš“ atstovė Ilzė Aizsilniecė sakė, kad ši nedidelė įmonė surado nišą rinkoje – produkcija eksportuojama į Vokietiją, Rusiją, Izraelį, JAV, Australiją ir šiek tiek – į Lietuvą.
Statyti perdirbimo įmonę planuoja ir kooperatyvas „Trikata“.
„Deriname įmonės projektą, planuojame, kad statybos darbams užteks apie 4 mln. latų“, – dalijosi planais kooperatyvo tarybos narys Uldis Kviercikas.
Tačiau kooperatyvo tarybos narys neslėpė, kad kai kuriems latviams pieno gamintojams kartais pritrūksta atsakomybės.
„Nors pasirašome sutartis, tačiau ūkininkai neretai bando apgaudinėti – susigundo parduoti dalį pieno kitoms pieno perdirbimo įmonėms už tuo metu didesnę kainą. Nors pieno trūksta, tačiau tokių narių paslaugų atsisakome“, – sako Uldis.
Lietuvos pieno gamintojų kooperatyvų „Pieno gėlė“ ir „Pieno puta“ atstovai tik supratingai lingavo galvomis, tačiau savo narių nepeikė.
Lietuviška produkcija žlugdo latvių gamintojus
Svečiai domėjosi Lietuvos ūkininkų sumanymu savo produktus pardavinėti turgeliuose. Latviai norėtų bendradarbiauti ir šioje srityje. Tačiau žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius latvių entuziazmą sumažino: „Galėtume dirbti kartu, tačiau pirmiausia jums vertėtų sustiprėti savarankiškai. Jeigu nuspręstume bendradarbiauti dabar, tokiuose turgeliuose abiejose šalyse vyrautų lietuviški produktai.“
Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Maršava“ valdybos narė Dacė Pastarė sakė, kad latviai ūkininkai irgi norėjo savo produkciją pardavinėti turguose, tačiau entuziazmo užteko neilgam: „Pabandžiau organizuoti, tačiau visos viltys išblėso, kai išaugo pieno supirkimo kaina. Kiti kooperatyvo nariai pabandė papildomai užsiimti pieno perdirbimu. Iš pradžių pirkėjų netrūko, tačiau jų vis mažėjo, kol galiausiai tuo užsiimti jau neapsimokėjo.“
Kokia priežastis?
„Produktai kokybiški, tačiau pirkėjai pastebėjo, kad ūkininkų gaminamų produktų skonis nuolat keičiasi. Vieną savaitę sūrio skonis vienoks, o kitą – jau kitoks. Pirkėjams tai nepatinka“, – aiškino D.Pastarė.
Kita priežastis – Lietuvos pieno perdirbimo įmonių pieno produktų eksportas. Lietuviški produktai Latvijoje yra pigesni nei gaminami Latvijoje, be to, jų ir kokybė geresnė. Latvijos pieno gamintojai ir perdirbėjai piktinasi, kad Lietuvos įmonės Latvijoje pieno produktus parduoda net pigiau nei Lietuvoje, o juk dėl išlaidų transportui jie turėtų būti gerokai brangesni. Tačiau Latvijos konkurencijos kontrolės tarnybai nepavyksta įrodyti, kad tai yra dempingas.
Bandys prikalbinti estus
ŽŪR pirmininkas A.Stančikas svečius iš Latvijos paragino glaudžiau bendradarbiauti ne tik kovojant už savo teises Baltijos šalių pieno rinkoje, bet ir derinti veiksmus dalyvaujant ES žemdirbių organizacijų asociacijoje COPA/COGECA Briuselyje.
Latviai šiai idėjai pritarė, tačiau U.Kviercikas suabejojo kaimynų estų norais: „Bandome juos prikalbinti, tačiau kolegos estai kažkaip išdidžiai ir su abejonėmis vertina mūsų pasiūlymus, jie labiau linkę bendradarbiauti ne su mumis, bet su suomiais.“
„Paaiškinkit jiems, kad toks pasirinkimas netrukdo bendradarbiauti ir su mumis“, – pasiūlė Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Stančikas.
Priminsime, kad pernai lapkričio mėn. Latvijos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos Rygoje organizuotos konferencijos „Žemės ūkio kooperacija Baltijos šalyse“ metu buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp Lietuvos ŽŪR, Latvijos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos ir Estijos ūkininkų sąjungos.
