Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartyje (dėl kreipimosi į ETT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) nurodė, jog, vadovaujantis nacionaline teise, ginčijamų detaliųjų planų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neturėjo būti atliekamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo pastabose išsakė nuomonę, kad nacionalinėje teisėje nustatytas teisinis reguliavimas yra legali išimtis, t.y. planų ir programų patikslinimas ES direktyvos 2001/42/EB prasme. Su tokia pozicija pakruojiečių advokatas Saulius Dambrauskas nesutiko ir Europos Teisingumo teisme gegužės 18 d. išdėstė savo nuomonę.

Savo kalboje advokatas S. Dambrauskas teigė: „Bendra taisyklė, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra atliekamas pagal veiklos sritis, kurios iš anksto pagrįstai įvertintos kaip galinčios būti reikšmingos aplinkai. Minėtoje direktyvoje įtvirtinta aktyvi valstybės narės pareiga nustatyti, ar planų ir programų, taikomų vietiniu lygiu nedideliuose plotuose, pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai. Pvz., galėtų būti nustatyta, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas visais atvejais, jeigu vykdoma kiaulininkystės ūkinė veikla ir statomi daugiau negu vienas ūkinės veiklos objektas arba ūkinė veikla viršija tam tikrą mastą. Toks aiškinimas atitiktų direktyvos dvasią. Tuo tarpu LR Vyriausybės nutarimo Nr. 967 3.4 punkte nustatyta probleminė nacionalinės teisės norma numato priešingą nuostatą – įtvirtina kriterijus, kuriais remiantis strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neturi būti atliekamas neatsižvelgiant į faktinę situaciją ir galimą poveikį aplinkai. Taip kyla pavojus vien remiantis valstybės narės įtvirtintais kriterijais „praleisti“ atvejus, kurie yra reikšmingi aplinkai.“

Advokato teigimu, kiekybinis (ūkinių vienetų skaičiaus) kriterijus jokiu būdu nelemia ūkinės veiklos masto ir reikšmingumo aplinkai. Sakykime, viename objekte gali būti auginama ir 100 tūkstančių, ir 4 tūkst. kiaulių. Lietuvos teisinis reguliavimas, nustatytas aktualiame Vyriausybės nutarimo Nr.967 3.4 punkte dėl išimties taikymo, remiasi vieno ūkinio objekto kriterijumi.
Lietuvos Vyriausybė savo pastabose nurodo, kad, planuojant net ir vienarūšės veiklos objektus, visuomet yra įvertinamas suminis poveikis aplinkai. Advokatas S. Dambrauskas teigia, kad tai nėra tiesa. Kad suminis poveikis neįvertinamas, patvirtina bylos faktinės aplinkybės: dviem vienas šalia kito esantiems planuojamiems ūkiniams vienetams sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) buvo nustatytos atskiromis 500 m spindulio teritorijomis, nors pagal nacionalinės teisės normų reikalavimus suminiam abiejų kompleksų kiaulių kiekiui SAZ turėjo būti 1 500 m.

ETT advokatas kalbėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo priimti ne tik teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose numatyta tik po vieną ūkinės veiklos objektą, bet ir administraciniai aktai dėl 2 ir 11 objektų, kurie taip pat atitinka planų ir programų sąvoką. Vyriausybė savo išsakytoje pozicijoje išvengia nuomonės dėl pastarųjų administracinių aktų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatlikimo. Todėl LR Vyriausybės pozicija yra neišsami.

Advokatas S. Dambrauskas ETT priminė, kad Pakruojo rajonas įeina į Stipinų vandens baseiną, kuris geriamuoju vandeniu aprūpina penkis Lietuvos rajonus. Šių rajonų bendra teritorija yra 2,5 karto didesnė už visą Liuksemburgo karalystę.