Ūkininkai sako jau seniai jaučiantys klimato pokyčius – dėl pastarųjų dviejų ekstremalių žiemų nukentėjo derlius.
„Besniegės tos žiemos, iš pradžių sniego būna, paskui nuleidžia. Šių metų vasario mėnesį užėjo šalčio banga ir nušaldė didžiąją pasėlių dalį“, – teigė ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas.
Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis dalyvaudama „Baltic climate“ projekte, pirmajam šalyje Panevėžio rajonui parengė metodiką, kaip prisitaikyti prie klimato pokyčių iki 2100-ųjų. Tai – ir pažeidžiamų plotų apželdinimas mišku, ekologinių ūkių plėtra, potvynio užliejamų teritorijų pritaikymas kitoms reikmėms. Metodika gali būti taikoma ir kitose savivaldybėse.
„Ūkininkui svarbu žinoti, kad ateityje,pvz., siekiant išplėsti savo ūkį, jam reikės pasirinkti tam tikras veisles, atsižvelgti į tai, kad su klimato kaita ateina naujos ligos, naujos grėsmės tiek žemės ūkio augalams, tiek gyvūnams. Ir reikėtų tai žinoti ir diegti ūkio valdyme“, – tvirtino Žemės ūkio ministerijos atstovas Darius Liutikas.
Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos mažės derlingumas, plis kenkėjai. Todėl užsiimantiems augalininkyste jau dabar reikia rūpintis, kad dirvožemyje pakaktų organinių medžiagų, galinčių ilgiau išlaikyti vandenį. Metas galvoti ir apie naujų kultūrų auginimą.
„Pirma, plis šilumą mėgstantys augalai, tokie kaip kukurūzai, turėtų didėti žiemojančių augalų procentas, visų pirma – žieminių kviečių, kvietrugių plotai“, – kalbėjo Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas Sigitas Lazauskas.
Mokslininkai tikina, kad gyvulininkystė yra mažiau rizikinga klimato kaitos atžvilgiu ir vėliau reikalaus mažiau investicijų negu dabar.
„Yra subsidijuojamas draudimas ūkininkams, padeda sumažinti veiklos riziką, ypač augalininkystėje ir gyvulininkystėje tam tikrais aspektais, bet tas klimato kaitos rizikos veiksnys ateityje turėtų didėti“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.
Studijos rengėjai siūlo sukurti nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.
