Negeras tendencijas Lietuvos vidaus rinkoje patvirtina žaliavinio pieno importo ir eksporto augimas. Štai 2010 m., palyginti su 2009 m., importas padidėjo 22,4 proc., o žaliavinio pieno eksportas išaugo net 2,8 karto. Panaši tendencija išlieka ir šįmet – vieni pieną išveža, o kiti – įsiveža. Kiek laiko truks abi konflikto šalis sekinanti kova?

Panaikinus kvotas gamyba padidės nedaug

Nors ES ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų pieno rinka stabiliai augs, tačiau taip bus nebūtinai visose šalyse. Europos Komisija neseniai paskelbė prognozes, kad pieno gamyba per artimiausius 10 metų padidės apie 3 proc. Nedaug, juk iki šiol visi tik ir kalbėjo apie pieno gamybą varžančią kvotų sistemą, o ji 2015-aisiais bus panaikinta.

AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa prognozuoja, kad ES pieno kvotų sistemos panaikinimas Lietuvos pieno gamintojams bus nenaudingas.
Štai Statistikos departamento duomenimis 2010 m., palyginti su 2009 m., pieno gamyba smuko 2 proc. – 2010 m. primelžta 1 750 tūkst. t (2009 m. – 1 791 tūkst. t). Tiesa, bazinio pieno supirkimas per metus padidėjo 6,1 tūkst. t.


Vieni importuoja, nes kiti eksportuoja

Viena iš Lietuvos pieno perdirbėjų lyderių Vilkyškių pieninė 2010-aisiais žaliavinį pieną importavo ne tik iš Latvijos ir Estijos, bet ir iš Vokietijos. Pieną importavo ir ateityje importuos „Rokiškio sūris“ bei „Pieno žvaigždės“.

Šių metų kovo mėnesį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iš Latvijos įsivežė 13,7 tūkst. t pieno – net
31,6 proc. daugiau nei 2010-ųjų kovą. Iš viso Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės kovą iš ES valstybių įsivežė 18,83 tūkst. t pieno – 30,7 proc. daugiau nei prieš metus ir 10,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Kol kas importas 175,6 tūkst. t didesnis nei eksportas. Kokios importo didėjimo priežastys?
AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas D.Trumpa sako, kad Lietuvos pieno perdirbėjai pieną importuoja dėl dviejų priežasčių: „Tai rodo Lietuvos pieno pramonės konkurencingumą, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kita vertus, pastaruoju metu vyksta ir atvirkštinis procesas – kai kurie Lietuvos pieno gamintojai, pavyzdžiui, „Pienas LT“, žaliavinį pieną eksportuoja į Lenkiją. Taigi mes esame priversti pieną importuoti.“

Ar šis procesas ilgalaikis?

„Sunku pasakyti. 2009-aisiais dėl krizės pieno supirkimo kainos buvo žemos, mažiau ir primelžta – pieno gamyba Lietuvoje pirmą kartą sumažėjo nuo 1993-iųjų. Palyginti su 2010 m., šįmet primelžiama jau 7 proc. daugiau, o rezervų yra daug – Lietuva neišnaudoja visų galimybių. Sovietiniais laikais, kai vyravo prastos technologijos, buvo primelžiama per 3 mln. t“, – teigia D.Trumpa.

Gamintojai įžvelgia klastą

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys apie bendradarbiavimą su pieno perdirbėjais kalba pesimistiškai, o savo viltis sieja su pieno gamintojų planais statyti pieno perdirbimo įmonę.

„Šiuo metu perdirbimo įmonės išnaudoja tik apie 50 proc. turimo pajėgumo, todėl ir ieško žaliavos, o jos vidaus rinkoje nėra. Štai Vokietijoje kai kurios įmonės dirba ištisą parą, tada ir produkcijos savikaina kitokia“, – sako V.Lekešys.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ūkininkas Bronius Markauskas dabartiniais pokyčiais nesistebi: „Nuo birželio 1 d. pieno perdirbėjai nori mažinti pieno supirkimo kainą, todėl stengiasi pademonstruoti, kad jie sugeba pieno žaliava apsirūpinti kitose rinkose.“
Pasak ūkininko, tikėtina, kad pieno supirkimo kaina bus sumažinta.

Komentuodamas pieno rinkos pokyčius ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas įžvelgia pieno perdirbėjų susitarimus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
„Kaip paaiškinti, kad pieno perdirbėjai visose trijose valstybėse vienu metu sumažino pieno supirkimo kainas? Suderino veiksmus? Kitaip sunku paaiškinti kainų kritimo priežastis“, – svarsto J.Kuzminskas.

Skirtingi interesai

Kooperatyvai perdirbėjams turi daug priekaištų.

„Perdirbėjai veikia gudriai – savarankiškai pieną tiekiantiems ūkininkams ir bendrovėms kainų nesumažino, o kooperatyvams nurėžė. Turime Pieno gamintojų asociaciją, bet perdirbėjai ją pergudravo. Štai pavyzdys – kooperatyvas „Pieno gėlė“ perdirbimo įmonei Marijampolėje tiekia 25 t pieno, tačiau už litrą gauna mažesnę kainą negu ūkininkas, parduodantis tik 600 litrų pieno“, – stebisi J.Kuzminskas.

Kodėl taip elgiamasi? Direktoriaus nuomone, taip siekiama sužlugdyti kooperatyvą, kol nepastatyta ūkininkams priklausanti perdirbimo įmonė.