Pelenai – kalkinė trąša
Pelenai turi daug naudingų medžiagų, jie sumažina dirvos rūgštingumą. Pakalkinus dirvožemį, augalai geriau aprūpinami kalciu ir magniu, susidaro palankios sąlygos fosforui ir kaliui įsisavinti. Taip pat dirvožemis tampa puresnis, augalų šaknys gauna daugiau oro ir vandens.
„Pelenai dulka, todėl rečiau naudojami kambariniams augalams, bet puikiai tinka ruošiant substratus daržovėms“, – teigia D. Klimavičius. Maišant su kompostu, reikia maždaug vienos dalies pelenų ir dvidešimt dalių žemės. Tikslus santykis priklauso nuo medienos rūšies pelenų ir kokioms daržovėms bus naudojami.
Pelenus galima tiesiog pabarstyti ant daržo: žemė turi būti drėgna, kad jie ištirptų. Taip pat būtina sukasti, įterpti pelenus į dirvožemį. Tik taip augalai įsisavins maistines medžiagas.
Pelenais verta patręšti ir veją. „Tai daryti reikėtų kuo anksčiau, geriausia iš rudens arba anksti pavasarį, prieš ištirpstant sniegui, kad pelenai susigertų į dirvą. Juk nebūtų labai gražu, jei veja pabaltų nuo pelenų“, – perspėja specialistas.
Pelenai pievelėje sumažintų samanų, nes jos auga rūgščioje dirvoje. Tiesa, samanų atsiranda ir dėl kitų priežasčių: vejai parinktos netinkamos, augavietės reikalavimų neatitinkančios žolės.
Ne tik daržoves, bet ir kambarinius augalus naudinga palaistyti vandenyje ištirpusiais pelenais. Vazone lieka pelenų nuosėdų, todėl paviršinį žemės sluoksnį reikia supurenti.
Neišmeskite kiaušinių lukštų
Trąšoms nuo seno naudojami kiaušinių lukštai. Tai natūralus kalcio šaltinis. Taip pat lukštai dirvožemiui suteikia purumo ir mažina rūgštingumą. Daugiausia naudojami kaulavaisiams tręšti.
Geriausiai tinka nevirtų kiaušinių, mat turi daugiau kalcio. Lukštus reikėtų smulkiai sumalti (kavamale), nes sutrinti ir paberti po medžiu nesuirs net po kelerių metų. Lukštų miltelius tolygiai paskleiskite ant dirvožemio paviršiaus ir sukaskite.
„Neišmeskite lukštų į konteinerį, nes jie labai naudingi augalams. Jeigu nenorite malti, tuomet sutrinkite ir sudėkite į kompostą“, – pataria D. Klimavičius.
Kompostui tinka visos augalinės virtuvės atliekos. Tačiau nekompostuokite riebalinės kilmės maisto likučių, taip pat mėsos bei kitų maisto produktų, nes tokios medžiagos pritraukia kenkėjus ir parazitus. Į kompostą geriau nedėti ir šlapios ar ką tik nupjautos žolės, ji turi būti apvytusi. Svarbu tinkamai įrengti komposto dėžę, kad atliekos gautų oro, greitai suirtų, nepradėtų pūti.
„Jei viską darote gerai, kompostą jau po metų galite naudoti trąšoms, bet dažniausiai jis tinkamiausias antrais trečiais metais“, – teigia D. Klimavičius.
Padeda pernykščiai lapai
Tokia trąša taip ir vadinama – pernykščių lapų puvinys. Kartu sumaišoma velėninė žemė ir durpės.
„Tai puikiausias substratas ne tik daržovėms, bet ir kambarinėms gėlėms, vazonuose auginamiems daigams“, – sako dėstytojas.
Mišinį reikėtų pasiruošti iš rudens. Lapų prisigrėbkite miške, susluoksniuokite su durpėmis ir smėliu. Lapai būtinai turi būti perpuvę, jiems būdingas malonus žemės kvapas. Net ir parduotuvėje nusipirkus žemių mišinį, atidarius maišą, turi pasklisti šis žemės kvapas.
„Jeigu substratas skleidžia aitrų kvapą arba jo iš viso nėra, mišinys paruoštas netinkamai, per aukštoje temperatūroje, arba laikytas blogomis sąlygomis. Pasitaiko, kad ir parduoda jau pasibaigus galiojimo terminui“, – pataria būti atidiems D. Klimavičius.
Naudingos pjuvenos ir šiaudai
Pjuvenos, išskyrus lapuočių medienos, rūgština dirvožemį. D. Klimavičius savo sode retkarčiais jas naudoja mulčiui. Jis įsitikino, kad ši trąša tinka šilauogėms ir kitiems sodo augalams: „Sodo dirvožemis buvo labai molingas, norėjau pakeisti jo struktūrą, todėl papyliau pjuvenų. Jos ilgai nesuiro. Tik trečiais metais pasodinau šilauoges.“
Reikia atkreipti dėmesį, kad pjuvenose gali būti medžio puvinio. Neužkrėskite sodo žemės.
Labai naudingi šiaudai, nes juose yra daug anglies. „Tačiau dirvožemyje turi būti ir azoto. Norint, kad paskleidus šiaudus susiformuotų humusas, reikia paberti šiek tiek amonio salietros
(1 kv. m: 20–30 g)“, – duoda naudingą patarimą daržininkystės specialistas.
Šiaudus reikėtų naudoti susmulkintus. D. Klimavičius juos tiesiog sukarpo sodo žirklėmis ir paskleidžia ant braškių lysvės, visiškai uždengia jaunus daigus. Šiaudai apsaugo braškių žiedus nuo šalnų, todėl ne tik pagerėja derlius, bet ir uogos anksčiau prinoksta. Pro šiaudus lengvai pralenda bitutės ir ropinėja ant žiedų. Šiaudai neleidžia dirvai išdžiūti, suteikia jai purumo, nustelbia piktžoles, todėl mažiau sugaištama laiko ravint. Nebereikia jokių papildomų trąšų, šiaudai suyra per metus laiko.
Deja, šiaudai turi ir vieną trūkumą – juose būna piktžolių sėklų.
Ekologiški pagalbininkai
Organinių medžiagų kiekiu nei mėšlui, nei kompostui nenusileidžia žaliosios trąšos. Jos greitai suyra ir tampa humusu. Žaliosios trąšos gaminamos iš lubinų, rapsų, garstyčių, žieminių rugių (sėjamų rudenį) ir kt. Jos naudojamos ekologinėje daržininkystėje: tiesiog pasėjamos ir sukasamos (apariamos). Daug naudingų medžiagų šių augalų šaknyse. Žaliosios trąšos ne tik pagerina dirvožemį, bet ir atbaido kenkėjus. Jose gausu azoto – daugiau nei mėšle. Kartais azoto nepagrįstai bijome, kad augaluose nesikauptų nitratai.
„Nitratų kiekis priklauso ir nuo auginimo sąlygų: nitratų padaugėja, jeigu augalai nelaistomi, per vėlai tręšiami, per anksti nuimamas derlius, per žema aplinkos ar dirvožemio temperatūra. Tačiau žaliosiose trąšose azotas yra augalinės formos, jis nėra žalingas žmogaus organizmui“, – teigia D. Klimavičius.
Trąšos... kavos puodelyje
Kavos tirščiai – puikiausia kambarinių augalų trąša. Kava šiek tiek parūgština dirvožemį ir padaro jį puresnį.
„Išgėrę puodelį kavos, tirščius šiek tiek praskieskite vandeniu ir supilkite į vazoną. Didesniam augalui reikėtų vieno puodelio kavos tirščių per savaitę. Žinoma, geriau, kad joje nebūtų nei cukraus, nei pieno“, – pataria D. Klimavičius.
Arbatžolių tirščiai taip pat naudojami augalams, nes turi dezinfekuojamųjų savybių. Jei nusipirkote substrato, kuris įtartinai skleidžia pelėsių kvapą, įpilkite arbatžolių tirščių.
Mėšlas
Rūšis: daugiausia naudingų medžiagų turi galvijų mėšlas.
Naudojimas: perkaskite žemę su mėšlu iš rudens arba susluoksniuokite su durpėmis komposte. Nenaudokite pavasarį šviežio mėšlo. Įsitikinkite, kad jis neužkrėstas kenkėjais.
Kiekis: 1 kv. m žemės – 4 kg mėšlo.
Pjuvenos
Tinka: šilauogėms, morkoms.
Šiaudai
Naudingos medžiagos: magnis, kalis, fosforas, kalcis.
Rūšis: tinkamiausi rugių šiaudai, galima naudoti ir kviečių.
Naudojimas: paskleiskite ant jaunų braškių daigų.
Lapinė žemė
Mišinys: viena dalis perpuvusių lapų žemės (galima naudoti ir daržo), dalis durpių, 0,5 dalies smėlio.
Tinka: daržovėms ir kambarinėms gėlėms.
Pelenai
Rūšis: trąšoms naudingiausi lapuočių medienos pelenai, ypač beržų.
Naudingos medžiagos: beržinių malkų pelenuose yra 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Taip pat daug kitų elementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kt. Surinktus pelenus laikykite sausai, nes sušlapę nuo lietaus netenka kalio.
Kiekis: į 1 kv. m dirvožemio įterpiama 200–300 g pelenų. Maišant su kompostine žeme: 1 dalis pelenų, 20 dalių žemės. Nepriberkite per daug, nes šarminio dirvožemio nemėgsta dauguma daržovių.
Tinka: kopūstinėms, šakniavaisinėms daržovėms, vaistiniams ir prieskoniniams augalams, agrastams, kaulavaisių vaismedžiams.
Netinka: kalkingo dirvožemio nemėgsta paprikos, pomidorai, kalniniai ir alpiniai astrai, kalinės ir rusinės bajorės, vaistiniai šalavijai, muilinės ir šliaužiančiosios gubojos, uoliniai bei plunksnuotieji gvazdikai, rododendrai ir kt.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų: nuo prieskoninių augalų ir daržovių atbaido amarus, baltasparnius, erkutes. Purkšti tirpalu: 1,5 stiklinės medienos pelenų ištirpinti nedideliame kiekyje verdančio vandens, atskiesti 10 l vandens, įmaišyti šaukštą skysto muilo. Pelenai atbaido spriges nuo kopūstų ir ridikėlių. Nokstančias braškes apsaugo nuo kekerinio puvinio, rožes nuo miltligės. Pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms. Žydinčios bulvės laistomos tirpalu: 10 l vandens ir 2 stiklinės pelenų.