Kadangi Leonas labiau išmano visus „popierizmus“, jam ir patikėta juos tvarkyti. Tad būtent Leonas ir kreipėsi į redakciją, norėdamas papasakoti apie nesusipratimą, dėl kurio pats jaučiasi šiek tiek kaltas, o jo niekuo dėtas giminaitis per tai gali netekti 166 tūkst. Lt išmokų už ekologinius pasėlius.
V. Lenkaičio ūkis ne kartą yra apdovanotas kaip vienas geriausių ekologinių ūkių Vilkaviškio rajone, tačiau paskutinio pusmečio įvykiai ūkininką stumia į visišką neviltį ir jo rūpesčiai dabar sukasi ne tiek apie laukus, kiek apie teismus.
Paskutinieji metai buvo lemtingi
V. Lenkaitis prieš kelis metus nusprendė pusę savo ūkio paversti ekologiniu. Tam paskyrė keturis laukus – iš viso 117,5 ha. 2005 m. gegužės 17 d. penkeriems metams pasirašė ekologinio ūkininkavimo sutartį. Ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai turėjo baigtis 2010 m. gruodžio 31 dieną.
„Visa, ką auginome, per penkerius ekologinio ūkininkavimo metus pardavėme į Vokietiją per UAB „Scandagra“. Vokiečiai perka produkciją tik atlikę išsamius tyrimus.
Jie paima mėginį, kuris ištiriamas Vokietijoje, ir tik paskui duodamas arba ne leidimas vežti grūdus. Visa mūsų išauginta ekologiška produkcija vokiečiams tiko. Ūkis yra ne kartą apdovanotas kaip vienas geriausių ekologinių ūkių rajone. Praėjusiais metais nukūlėme paskutinį ekologiškai užaugintą derlių ir neketinome toliau ekologiškai ūkininkauti. Derlius nebuvo gausus – iš hektaro prikūlėme tik apie toną grūdų. Į Vokietiją grūdus pardavėme po 650 Lt/t.
Tuo metu tai buvo nebloga kaina, mat Lietuvoje apskritai niekam nereikia ekologiškų grūdų. Kai kas tokių laukų net nekulia, mat derlius nevertas darbo sąnaudų, o kai kurie grūdus tiesiog atiduoda kiaulininkystės ūkiams. Tenka pripažinti, jog ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje apsimoka tik dėl gaunamų išmokų. Deja, už paskutiniuosius ekologinio ūkininkavimo metus mūsų ūkis jų gali ir nesulaukti, mat viską aukštyn kojomis apvertė vienas niekuo nepagrįstas faktas dėl neva sintetinio beico panaudojimo ekologiniame lauke“, - tikino L. Galginaitis, paskleisdamas ant stalo visą šūsnį dokumentų. Ūkininkas vieną po kito kėlė lapus, kiekvienam savo nurodomam faktui pateikdamas po raštišką įrodymą. Painokoje istorijoje išryškėjo tai, kad atsakingų institucijų darbo brokas gerokai didesnis nei kartais ūkininkų daromos klaidos.
Ar visada kaltas tik ūkininkas?
„Jei būtume žinoję, kiek turėsime dėl šių pasėlių problemų, rudenį žiemkenčių nebūtume sėję. Deja, niekur nėra nei žodžiu užsimenama apie tai, kad paskutiniais ekologinio ūkininkavimo metais ekologiniame lauke iki pat gruodžio 31 d. nieko „neekologiško“ negali daryti.
Kasmet VšĮ „Ekoagros“ ūkininkams atsiunčia aiškinamuosius dokumentus. Ar sunku paskutiniaisiais metais žemdirbius perspėti, kad jie negali rudenį sėti ir auginti javus neekologiškai, nepaisant to, kad derlius bus kuliamas jau kitais metais, pasibaigus ekologiško ūkininkavimo įsipareigojimams? Juk yra numatytas pereinamasis laikotarpis į ekologinį ūkininkavimą, tad kodėl nėra numatytas pereinamasis laikotarpis iš ekologinio ūkininkavimo į tradicinį? Nuėmę paskutinį ekologinių pasėlių derlių, praėjusį rudenį į buvusius laukus pasėjome žiemkenčius, kurių derliaus sulauksime šiemet, kuomet jau bus pasibaigę visi ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai.
Sėklą naudojome savo – ekologišką. UAB „Kustodija“ mums pasiūlė išbandyti aminorūgščių bei mikroelementų mišinį „Terra Sorb Foliar“, skirtą fiziologinėms augalų funkcijoms aktyvinti. Šį preparatą leidžiama naudoti ir ekologinėje žemdirbystėje. Pamanėme, jei kas nepasiseks, pavasarį pasėlius nupurkšime chemija. Bet preparatas suveikė ir tie kviečiai, kurie neiššalo ir neišmirko, atrodo visai neblogai“, - probleminės istorijos pradžią aiškino L. Galginaitis. Anot jo, pagrindinė problema, kilo 2010 m. rugsėjo 30 d., kuomet VšĮ „Ekoagros“ sugalvojo atlikti papildomą patikrinimą V. Lenkaičio ekologiniuose laukuose po sėjos.
„Atvykęs tikrintojas pasiteiravo, ar ūkininkas V. Lenkaitis į ekologinius laukus sėjo žieminių kviečių. Nuvykome jų apžiūrėti. Tikrintojas, išrovęs kelis daigus, pasiteiravo, ar kviečiai buvo beicuoti? Atsakiau, kad to reikėtų klausti lauko savininko V. Lenkaičio ir pakelti popierius. Tuomet tikrintojas pasakė, kad šis tikrinimas – tik formalumas ir lyg tarp kitko paklausė, kokiu beicu beicuojame grūdus. Nieko blogo neįtardamas paminėjau tai, ką pirmiausia prisiminiau – „Kinto“.
Tai fungicidinis beicas javų sėklai apdoroti, saugantis javus nuo ligų sukėlėjų. Mes juk turime ir neekologinių laukų. Aš dar pasiteiravau, ar šis tikrinimas nekirs per išmokas? Ne, sako, ne pirmi metai tikriname, tai tik formalumas. Davė man pasirašyti tikrinimo aktą ir aš prie V. Lenkaičio pavardės suraičiau savo parašą. Po kiek laiko žiūrime, kad mums taikomos sankcijos, ketinama atimti sertifikatą, kurį tais metais išdavė „Ekoagros“. Norėta uždrausti parduoti ir tų metų produkciją. Tačiau vokiečiai jau buvo grūdus nupirkę. Mums buvo paaiškinta, kad įtariama, jog naudojome sintetinį beicą, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. nieko sintetinio negalėjome į tuos laukus „kišti“. Tampa neaišku, už ką mokamos išmokos – už ekologinį lauką ar už ekologiškai užaugintą produkciją? Juk tais metais jau buvome nukūlę ekologišką derlių. Vadinasi, turėjome laukti nieko neveikdami kito pavasario, kad galėtume sėti į buvusius ekologinius laukus?“ – stebėdamasis piktinosi ūkininkas.
Kadangi įtarta, jog ūkininkas ekologiniame lauke panaudojo sintetinį beicą „Kinto“, už paskutiniuosius metus V. Lenkaičiui buvo nubrauktos išmokos – 166 tūkst. litų! Pritaikyta griežčiausia sankcija. „Nei mėginiai iš lauko buvo imti, nei jokie tyrimai atlikti. Pakako, kad leptelėjau „Kinto“ pavadinimą. Kita vertus, po tikrinimo aktu net ne V. Lenkaičio parašas, o mano, vadinasi, galėjo jį kyštelti bet kokiam traktoristui pasirašyti, o ūkininkui pritaikyti sankcijas... Buvę atvejų, kai išties grūdus ūkininkai beicavo ir gavo tik įspėjimus, bet išmokų neatėmė, o šįkart niekuo dėtam V. Lenkaičiui ši sankcija – tai puiki „padėka“ už visus pavyzdingai ūkininkautus metus“, - sielojosi netyčia „kiaulę“ giminaičiui pakišęs L. Galginaitis.
Problema persikels į teismą
Ūkininkai neabejoja, kad savo tiesą gali tekti ginti teisme.
„Pavargome nuo susirašinėjimų su įvairiomis institucijomis ir nuo įrodinėjimų, kad nesame nusidėję. Kiekvienas turėtų tvarkingai atlikti pavestą darbą, tuomet kiltų gerokai mažiau nesusipratimų. Visi, pradedant VšĮ „Ekoagros“, Žemės ūkio ministerija ir baigiant Seimo nariais, pritaria, kad mūsų atvejis – tikras nesusipratimas, kurį reikia išspręsti. Deja, sprendžiama nuo praėjusių metų spalio ir niekaip neišsprendžiama... Aišku tik viena, kad išmokų V. Lenkaitis už paskutiniuosius ekologinio ūkininkavimo metus nesulaukė. Tai jam skaudus finansinis smūgis, kuris turės įtakos tolesnei ūkio raidai“, - tikino L. Galginaitis.
„Buvau nuvykęs du kartus pas „Ekoagros“ direktorę Oną Kazlienę. Ji, regis, suprato problemą ir pasiūlė kreiptis į apeliacinę komisiją. Kreipėmės raštiškai ir prašėme suteikti galimybę išsamiai viską paaiškinti. Komisija niekaip nerado galimybių mūsų išklausyti. Kartą O. Kazlienė paskambino ir pasakė, kad Žemės ūkio universitete vyks tarptautinė konferencija ir kokios nors pertraukėlės metu galbūt pavyks tą bėdą aptarti. Manau, tokiomis sąlygomis kalbėtis apie išties rimtą problemą tikrai nėra rimta. Nevykau ten. Teisininkai tikina, kad man raštiškai turėjo būti atsiųstas kvietimas į Apeliacinės komisijos posėdį, kuriame būtų nurodoma, kur ir kada posėdis vyks.
Juk yra tam tikri darbo reglamentai? Paskui O. Kazlienė savo rašte ŽŪM aiškino, kad ūkininkas buvo kviestas atvykti, bet tai padaryti atsisakė. Juk tai netiesa. Kur aš ką būčiau radęs toje konferencijoje, negi turėčiau eiti prie mikrofono ir klausti, ar čia yra kur nors apeliacinės komisijos nariai? Juk aš jų nepažįstu. Teisininkai taip pat pasigedo komisijos posėdžio protokolo, kuriame būtų fiksuota, kad jis vyko, kas ir kaip balsavo.
Tėra tik raštas, kad apeliacinė komisija paliko galioti „Ekoagros“ nutarimą. Be to, ne „Ekoagros“, o apeliacinė komisija mums turėjo atsiųsti protokolą su išvadomis. Kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją ir informavome, kaip minėtos tarnybos sprendė problemą, kaip vyko laukų tikrinimas. Pas ministrą vykome du kartus ir jis sutiko, kad šią problemą reikia spręsti. Deja, iki šiol sprendimo nėra. O kai jo nėra, negalime kreiptis į teismą“, - aiškino L. Galginaitis. Anot jo, „Ekoagros“ motyvuoja, kad chemikalais prekiaujančioje bendrovėje jie aptikę, jog V. Lenkaitis yra pirkęs beicą „Kinto“ ir todėl įtarė, kad galbūt ūkininkas jį galėjo panaudoti ir ekologiniuose laukuose.
V. Lenkaičio pusė laukų nėra ekologiniai, tad jis išties kitiems pasėliams naudoja šį beicą. „Užklausą „Ekoagros“ pateikė ir UAB „Kustodija“, kur mes buvome pirkę beicą „Terra Sorb Foliar“, tinkamą naudoti ekologiniuose ūkiuose. Tą pačią dieną (vasario 28 d.) „Ekoagros“ kreipėsi dėl paaiškinamojo rašto, tą pačią dieną konstatavo, jog „Kustodija“ atsisakė pateikti atsakymą. O „Kustodija“ atsakymą atsiuntė kovo 1 d. ir viską smulkiai jame paaiškino: kad tikrai buvo pirktas minėtas preparatas, kiek pirkta ir kada. Tai yra užfiksuota ir „Kustodijos“ laikmenose. „Ekoagros“ ministerijai meluoja, kad tokio rašto iš „Kustodijos“ jie nėra gavę, nors antrąjį egzempliorių firma atsiuntė ir mums“, - nesusipratimų virtinę vardijo ūkininkai.
Vilkaviškio r. žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grigelaitienė tikino, jog žemės ūkio skyrius kiek galėdamas stengiasi padėti ūkininkams, tačiau ne visada jų užtariamasis balsas girdimas aukštesnėse instancijose. „Biurokratiniai niuansai dažnai užgožia ir naikina visą ūkininko darbą, triūsą, norą dorai, sąžiningai užsidirbti duoną. Suprantama, pasitaiko ir piktybiškų pažeidimų, bet jei ūkininkas tvarkingai dirbo penkerius metus, jam nebūta jokių priekaištų, ne kartą ūkis apdovanotas kaip vienas geriausių ekologinių ūkių rajone, argi ne per skaudžiai dabar ketinama jį bausti? Juk šioje situacijoje ne viena klaida padaryta ir „Ekoagros“. O ar klydo ūkininkas, dar neįrodyta. Ar nebūtų paprasčiau paspausti vieni kitiems ranką, pripažinti savas klaidas ir ištaisyti skriaudą? Juk produkcijai problemos nepadaryta. O žmogus dėl šio nesusipratimo praranda didžiulius pinigus“, - užtikrintai palaikydama ūkininkų pusę kalbėjo žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė. Deja, kelia abejonių, ar šie žodžiai pasieks tuos, kurie turi vienaip ar kitaip šią problemą spręsti, juk lengviau, išvengiant bet kokios atsakomybės, teigti: „nežinau, nemačiau, neskaičiau“...
