Europos Sąjungos šalyse pluoštinės kanapės auginamos ir remiamos subsidijomis. Bet mūsų valdžia vis tempia gumą ir nesiryžta jų legalizuoti. Sužlugus pluoštinių linų ūkiui, pavieniai ūkininkai gaivina sėmeninių linų auginimą.
Linų sėmenis parduoda ES šalims
Šiemet šalyje bus pasėta keliasdešimt hektarų pluoštinių ir keli šimtai aliejinių, arba sėmeninių, linų. Tai tik simboliniai plotai.
Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Svečiulis jau dešimt metų augina sėmeninius, arba aliejinius, linus. Šiemet taip pat ketina sėti ne mažiau kaip 200 ha.
Ūkininkas tvirtino, kad nesunkiai parduoda išaugintus linų sėmenis pirkėjams iš įvairių Europos Sąjungos šalių.
„Negali pasikliauti tik javais ar rapsais, kurie tai nušąla, tai užmirksta. Sėmeninius linus auginti paprasčiau nei pluoštinius, jie ne tokie lepūs“, – tvirtino linų sėmenims rinką radęs K.Svečiulis.
Ukmergiškio Valentino Genio laukuose šiemet taip pat turėtų žydėti nedideli plotai linų. Nemažus pluoštinių linų plotus anksčiau auginęs ūkininkas žada sėti apie 10 ha sėmeninių linų ir tikisi, kad bus kam parduoti sėmenis.
„Pluoštinių linų auginimui perspektyvų Lietuvoje nebėra. Po stojimo į Europos Sąjungą kelis kartus sumažėjus išmokoms, šios kultūros tiesiog nebeapsimoka auginti. Ją pakeitė javai ir rapsai“, – atgaivinti linininkystės nebesitiki V.Genys.
Simbolinius 15–50 ha pluoštinių linų šiemet ketina pasisėti linininkyste garsėjęs Upytės eksperimentinis ūkis. „Norime dar išlaikyti linų sėklą, nors akivaizdu, kad linų ūkis žlugęs. Tiesiog nesinori sėklos sušerti gyvuliams“, – aiškino ūkio direktorius Audrius Zalatoris.
Apie 30 ha pluoštinių linų planuoja sėti ir kai kurie Jurbarko rajono ūkininkai. „Turime savo linų perdirbimo liniją, gauname ir perdirbimo subsidiją, tad nuostolių nepatiriame. Parduodame ne tik pluoštą, bet ir spalius“, – sakė ŽŪK „Jurbarko linų verslas“ fabriko atstovė Birutė Vasiliauskienė.
Aliejiniai linai konkurencingi
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties mokslo darbuotojos dr. Zofijos Jankauskienės, ūkininkai galėtų daugiau auginti aliejinių linų, nes populiarėja ir sėmenys, ir aliejus. Juos itin vertina sveikos mitybos propaguotojai.
Upytės bandymų stoties mokslininkai plėtoja ne tik pluoštinių, bet ir aliejinių linų selekciją. Z.Jankauskienės teigimu, į Lenkiją tyrimams yra pateiktos lietuviškos aliejinių linų veislės.
Žemdirbystės instituto mokslininkų duomenimis, sėmeninių linų plotai pasaulyje yra keliskart didesni nei pluoštinių linų. Daugiausia aliejinių linų auginama Indijoje, Kinijoje, JAV, Vokietijoje, Kanadoje. Pastaroji šalis yra pagrindinė pasaulio linų sėmenų eksportuotoja. Daugiausia sėmeninių linų produkcijos – sėmenų, aliejaus ir išspaudų importuoja ES šalys.
Anot mokslininkų, sėmeninių linų produkcija populiari ir konkurencinga, todėl ūkininkai galėtų pasvarstyti, ar nevertėtų auginti šią kultūrą.
Politikai stabdo auginimą
Specialistai sako, kad laukuose nunykusius linus bent iš dalies galėtų pakeisti pluoštinės kanapės, kurias paprasčiau auginti, o jų pritaikymo galimybės labai plačios.
2009 m. įkurtos Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Andrius Osadčis teigė, kad Lietuvos politikai, neleisdami auginti kanapių, yra uždarę ūkininkams patrauklią verslo nišą.
„Pasaulyje iš šio augalo gaminama apie 50 tūkstančių įvairių produktų. Kanapės vertingos ir dėl pramoninių, ir maistinių, ir vaistinių savybių, tad daug kur pritaikomos“, – aiškino A.Osadčis.
Sėjamąją kanapę legalizuoti siekiančios asociacijos vadovas sako, kad šalyje kai kurie ūkininkai ryžtasi sėti kanapes, nes draudimas auginti jas nusižengia ES reglamentui, kuris privalomas visoms šalims narėms.
Anot A.Osadčio, latviai šiemet planuoja sėti apie 1 000 ha kanapių, o Lietuvoje vienas ūkininkas ketina užsėti 100 ha kanapių.
Už kanapių auginimą ES šalyse ūkininkai gauna numatytas išmokas. Kol Lietuvoje pluoštinės kanapės nelegalizuotos, augintojai sulauks ne išmokų, o pareigūnų vizitų.
Kanapės – ir maistui, ir pramonei
Upytės bandymų stotyje buvo išbandyta kanapių auginimo technologija. Z.Jankauskienė sako, kad pluoštines kanapes galima auginti ir pluoštui, ir sėklai, ir kurui. Specialistai pabrėžia dar vieną kanapių pranašumą – jos išvalo dirvą nuo piktžolių.
„Iš kanapių galima gauti daug daugiau pluošto nei iš linų – per 10 t iš ha. Trumpo kanapių pluošto panaudojimo galimybės labai didelės – automobilių, baldų pramonėje, statybose ir kitur. Kanapių stiebuose yra apie 65–70 proc. spalių, kuriuos galima briketuoti ir naudoti kurui“, – dėstė mokslininkė.
Nors kanapių produkciją galima daug kur panaudoti, jos nėra labai paplitusios ES šalyse. „Kanapių plotai nesiplečia, nes šią kultūrą nėra lengva nuimti ir išgauti pluoštą. Stinga tinkamos nuėmimo technologijos. Specialių mašinų kanapėms pjauti yra Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, tačiau visur jos skirtingos“, – aiškino Z.Jankauskienė.
Žemės ūkio rūmų augalininkystės specialisto Algimanto Vaičiulio teigimu, legalizavus pluoštines kanapes ūkininkai jų priaugintų, jei būtų tikri dėl perdirbimo ir realizavimo.
