D. Šatrauskienė jau trejus metus dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonėje „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Miško savininkė pasakoja, kad, su vyru atsikėlusi gyventi iš miesto į kaimą, svarstė, ką daryti su turima 10 ha žeme. Bandę auginti kviečius, tačiau žemė dirbimui pasirodė labai nepalanki.
„Mūsų žemė kalnuota, taigi nepatogu ir neapsimoka ją dirbti. Todėl vyrui kilo idėja užveisti ąžuolyną, ne dėl praktinių priežasčių, o tiesiog tam, kad gražu mišką turėti“, - apie sprendimą įveisti mišką pasakoja paramos gavėja.
Įveisti mišką – dviejų rūšių teritorijose
Išmokos miškų įveisimui teikiamos pagal dvi KPP priemones: „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir jau minėtoji „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Teikti paraiškas išmokoms pagal šią priemonę gali tie ūkininkai, kurie nusprendžia mišku apželdinti anksčiau žemės ūkio tikslams naudotą žemę. Pagal antrąją priemonę parama skiriama ūkininkams, nusprendusiems mišku apsodinti apleistas vietoves.
Teikiamos paramos pagal abi priemones dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių. Pavyzdžiui, kuo apželdintame miške daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo didesnės išmokos. Skiriasi ir išmokų dydis pagal tai, ar žemė palanki ūkininkavimui: kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.
Reikalavimai pareiškėjams
Vieni iš pagrindinių reikalavimų norintiesiems gauti paramą pagal šias dvi priemones - veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus reikia gauti leidimą miškui įveisti. Prieš teikiant paraišką reikia parengti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuriame suprojektuota ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių. Teikiant paraišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įveisiamo miško sklypas paskutinius 2 metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti.
Šioje priemonėje dalyvaujanti D. Šatrauskienė pasakoja, jog įvykdyti minėtus reikalavimus nebuvo sudėtinga. Daug darbo ir jėgų kainavo mišką pažymėti privalomais stulpeliais, tačiau didžiausias darbas buvo ant keliolikos tūkstančių ąžuoliukų rankomis uždėti apsaugas nuo žvėrių. „Taip visa vasara ir prabėgo ąžuolyne“, - sako paramos gavėja, šiandien jau planuojanti tolimesnius kraštovaizdžio gražinimo darbus, tokius, kaip tvenkinio miške kasimas.
Tokiems paramos gavėjams, kaip Danutė (apželdinusiems mišku žemės ūkio paskirties žemę, kurioje iki apželdinimo buvo gaminama žemės ūkio produkcija), mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka bei 15 metų mokama prarastų pajamų kompensavimo išmoka. Tuo tarpu tiems, kurie mišku apželdino apleistą žemės ūkio paskirties ar ne žemės ūkio paskirties žemę, skiriama vienkartinė miško įveisimo išmoka ir penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka.
Užs. Nr. 1600/14-04