Kovo pirmą savaitę prekystalius pasiekė lietuviški agurkai, kuriuos žiemą augina tik keli Lietuvos šiltnamiai. Kiti, taupydami sąnaudas brangstantiems energetiniams ištekliams, katilus užkuria kur kas vėliau. Lietuvos šiltnamių asociacija skaičiuoja, kad šiltnamių dotacijoms pakaktų iki 3 mln. Lt.
Taupo darbuotojų sąskaita
Pirmi ilguosius agurkus skinti pradėjo kietaviškiečiai. Pasak vieno iš UAB „Kietaviškių gausa“ akcininkų Donato Montvilos, saulėtas pavasaris šiemet leidžia šiek tiek anksčiau vartotojams pasiūlyti lietuviškų agurkų.
Kiek vėliau nei pernai turėtų sunokti pomidorai. Juos į prekybos centrus planuojama tiekti antroje balandžio pusėje.
Anot D.Montvilos, dėl brangstančių energetinių išteklių ir nekonkurencingo pridėtinės vertės mokesčio (PMV) dydžio Lietuvos šiltnamiams vis sudėtingiau išgyventi.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, išlaidos energetiniams ištekliams sudaro apie
60 proc. šiltnamių patiriamų sąnaudų.
„Šilumos sąnaudos labai brangios, todėl šiai šakai labai reikalingos valstybės dotacijos arba mažesnis PVM. Dabar esame priversti darbuotojus išleisti neapmokamų atostogų ir taip taupyti“, – apgailestavo D.Montvila.
Iki 2007 m. šiltnamiai buvo dotuojami kompensuojant trečdalį sąnaudų energetiniams ištekliams. Vėliau subsidijos buvo nutrauktos, nes tai draudė Europos Sąjungos (ES) reglamentai.
Daržovių auginimą pavėlino
„Dembavos šiltnamiai“ dar prieš trejetą metų nusprendė pavėlinti daržovių auginimą. Pavasario saulei pakilus dembaviškiai tik pradeda sėti sėklas ir auginti daigus, nors anksčiau tokiu metu vartotojai jau galėjo mėgautis čia išaugintais agurkais.
Pasak „Dembavos šiltnamių“ direktoriaus Algimanto Staškaus, šiemet pirmų agurkų tikimasi sulaukti gegužės pradžioje, o pomidorų – jau vasarai prasidėjus.
„Mūsų problemos žinomos, tačiau niekam neįdomios. Jau ne viena šiltnamių bendrovė bankrutavo“, – teigė A.Staškus.
Daržininkystės ūkio vadovas pažymėjo, kad jų išaugintas daržoves žmonės vertina. „Dembavos šiltnamiai“ pakeitė auginimo technologijas ir daržoves augina ne mineralinėje vatoje, o kokoso substrate.
Balandžio pradžioje trumpuosius agurkus skinti planuoja ir Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška. Agurkus 2 ha užimančių šiltnamių savininkas parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, išveža į Airiją.
Anykštėnas tvirtino, kad pastaraisiais metais daržovių pirkimas nebuvo sumažėjęs, o vidutinė kaina pernai buvo didesnė nei 2009 m.
Ūkininkas ieško galimybių, kaip sumažinti daržovėms šiltnamiuose išauginti reikalingos energijos sąnaudas. „Galima būtų pasistatyti vėjo jėgainę. Tačiau iš kur gauti milijoną litų investicijoms, kai dabar tokia nepalanki bankų kreditavimo politika“, – samprotavo A.Juška.
Žemdirbiams nusvirusios rankos ir dėl ES bei valstybės biudžeto paramos žaliajai energijai. Jos gamybą skatinusi Žemės ūkio ministerija atmetė visus projektus, kurie siekė Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos paramos.
Šiltnamių plotai sumažėjo
Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas tvirtino, kad dėl šiltnamių problemų buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi pasiūlyti, kaip pagelbėti šiam sektoriui, tačiau jokių rezultatų kol kas nepasiekta.
„Ar galime konkuruoti su lenkais, ispanais, olandais, kai jie moka mažiau už energiją, o jų šalyse kur kas mažesnis PVM? Savo rūpesčius esame išsakę Vyriausybės atstovams. Premjeras yra pripažinęs, kad problema rimta, tačiau dėl dotacijų reikalai nepajudėjo. Lietuvos šiltnamiams reikėtų tik iki 3 mln. litų dotacijų arba sumažinto PVM. Tačiau nei šį mokestį sumažina, nei dotacijų skiria. Prieš šiltnamių parėmimą pasisako Konkurencijos taryba“, – aiškino Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas.
Anot A.Šležo, dėl prastos konkurencinės aplinkos šalies šiltnamių plotai mažėja. Prieš 15 metų šiltnamiai užėmė apie 70–80 ha, dabar belikę per 40 hektarų. Ne viena šiltnamių bendrovė bankrutavo, o įsikūrė tik keli nauji šeimos ūkių valdomi šiltnamiai.
„Šiltnaminių daržovių auginimas labai brangus, tačiau labai reikalingas. Juk mūsų žmonės suvartoja kelis kartus mažiau daržovių nei kitų Europos šalių gyventojai. Užtat vis daugiau pinigų išleidžiame vaistams“, – apmaudavo A.Šležas.
Į Elektrėnus dairosi olandai
Lietuvos šiltnamių ūkiui yra siūloma kurtis Elektrėnuose, prie Lietuvos elektrinės. Čia įsikūrusiems šiltnamiams galėtų būti tiekiama pigesnė šiluma. Tuo jau yra susidomėjo olandai. Pasak A.Šležo, olandai tyrinėja galimybes kartu su mūsų įmonėmis ar be jų statyti šiltnamius Elektrėnuose.
„Kol kas tai tik ketinimai, svarstymai. Nėra taip paprasta suformuoti 20–30 ha plotą šiltnamių statyboms. Tiek valstybinės žemės nėra, ji ruoželiais išdalyta savininkams, tad viską suderinti gana sudėtinga“, – aiškino Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas.
Vyriausybė neskuba remti šiltnamių
Aušrys Macijauskas, žemės ūkio viceministras
Žemės ūkio ministerija ieško būdų, kaip padėti šiltnamiams, tačiau kol kas jų neranda. Problema yra paramos būdas, o ne dydis, nes ES reglamentai riboja valstybės pagalbą verslui. Todėl siūlėme šiltnaminių daržovių auginimą pripažinti viešuoju interesu ir taip skirti dotacijas. Tačiau toks siūlymas nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Nepavyko susitarti ir su „Lietuvos dujomis“, kad bendrovė taikytų specialią dujų vartojimo ir kainų schemą šiltnamiams. Kita vertus, nesulaukėme ir pačių šiltnamių savininkų veiksmų plano, kuriame būtų išdėstyta, kaip jie persitvarkys, kad ateityje nereikėtų prašyti dotacijų.
