O ir naujiesiems savininkams sutelkti žemės plotus į vieną sklypą sudėtinga. Apie tai diskutuota praėjusį savaitgalį Žemės ūkio rūmuose vykusiame 10–ajame Lietuvos žemės savininkų sąjungos suvažiavime.
Drauge paminėtas organizacijos 20–metis, tautinėmis juostomis apdovanoti jos kūrėjai ir ištikimieji pagalbininkai Aloyzas Liaugaudas, Antanina Venckūnienė, Edvardas Raugalas, Ojaras Purvinis, Bronius Šalčius, Rimantas Liakas, Antanas Čepulevičius, Ona Generauskienė ir kiti. Ilgametei LŽSS vadovei A. Venckūnienei atsisakius, naujuoju sąjungos pirmininku išrinktas Gintaras Nagulevičius.
Suvažiavime kalbėjo žemės ūkio viceministras E. Raugalas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius Kazys Maksvytis, VĮ „Valstybės žemės fondas“ direktorius Audrius Petkevičius, Kauno žemėtvarkos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Tarnauskas ir kiti.
– Žemės reforma – pati didžiausia dvidešimtmečio politinė nesėkmė, – sakė ŽŪR vadovas B. Markauskas. Jis kalbėjo žemdirbių parlamento vardu, negailėdamas kritikos buvusioms šalies Vyriausybėms. „Valstybinį žemės fondą reikėjo įkurti nepriklausmybės pradžioje, 1990 m., o ne 2010 m.“, – teigė B. Markauskas. Jis taip pat paminėjo, jog pastaruoju metu žemės nuomotojai nesąžiningai elgiasi su savininkais, o spekuliacijos valstybės žeme įgavo grėsmingą mastą.
LŠŪS vadovas V. Juodsnukis teigė, kad šalyje oficialiai įregistruota apie 105 tūkst. ūkininkų, iš jų 5 proc. valdo daugiau nei 40 proc. dirbamosios žemės. Dideli žemės plotai yra apleisti, neprižiūrimi, tačiau per beveik dvidešimt metų savininkams ji negrąžinama. Nenormalia, pasak V. Juodsnukio, laikytina situacija, kai viename rajone visą dirbamą žemę valdo du trys savininkai.
LŽSS vadovai savo ataskaitose ir pranešimuose laikėsi santūriai optimistinės pozicijos: pamiršti kitados organizaciją draskę prieštaravimai, Seime ir Vyriausybėje neretai įsiklausoma į žemės savininkų reikalavimus. Nacionaliniai interesai derinami su tarptautiniais, strategija orientuojama ne „į plotį“, tik „į gylį“, stiprinama intelektinė veikla.
– Mūsų organizacijos vadovų nuomonė išklausoma Vilniaus ir Briuselio valdžios kabinetuose, – teigė LŽSS pirmininko pavaduotojas Gintaras Nagulevičius. Jis priminė žemės savininkų lobistinę veiklą, tarptautinius ryšius, dalyvavimą rengiant Europos Sąjungos paramos projektus. Pastaruoju metu LŽSS aktyviai dalyvauja konsultuojant ne tik Lietuvos, bet ir kai kurių posovietinių šalių ūkininkus, žemės savininkus.
LŽSS Vilniaus skyriaus vadovas R. Liakas apgailestavo, jog valstybei atstovaujantys valdininkai žemės grąžinimo klausimais kalbasi tik su piniguočiais, žemės savininkai metų metais priversti bylinėtis. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste žemę atgavo tik 20 proc. savininkų, o likusiems vilčių maža. Panaši situacija ir su kitų miestų žeme. Valdininkai ieško priežasčių neatsiskaityti su žemės savininkais.
LŽSS tarybos narys Kęstutis Mozeris (vilnietis, turintis Vidiškių dvarą Ignalinos r.) pasiūlė keisti organizacijos įstatus. Jo nuomone, žemės reforma tęsis amžinai, Lietuvoje ūkininkauja ne tik lietuviai, bet ir olandai, danai, kitų šalių piliečiai. Organizaciją būtų galima internacionalizuoti.
Dauguma suvažiavimo dalyvių balsavo už tai, kad LŽSS nariais būtų tik Lietuvos piliečiai.
Iš salės pasigirdus klausimui apie LŽSS gretas, suvažiavimui pirmininkavęs G. Nagulevičius paminėjo keletą skaičių: anksčiau buvę 5 tūkst., praėjusiais metais deklaruota 2 tūkst. narių, iš jų „tikrų“ – apie tūkstantį, nario mokestį moka 230 žmonių.
Suvažiavimui baigiantis jo delegatams buvo pateiktas ir balsų dauguma patvirtintas LŽSS tarybos narių sąrašas. Atskirame naujosios tarybos posėdyje LŽSS pirmininku išrinktas G. Nagulevičius, jo pavaduotojais – A. Venckūnienė ir O. Purvinis.
LŽSS suvažiavimo vardu parengtas kreipimasis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jame teigiama, jog šalies ir užsienio prekeiviai supirkinėja valstybei priklausančią ir savininkams grąžintiną žemės ūkio paskirties žemę. Kuriamos bendrovės, kurių akcijų kilmės nustatyti neįmanoma, nesilaikoma 500 ha žemės pirkimo normos. LŽSS prašo užkirsti kelią neaiškiam žemės supirkinėjimui.
Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui išsiųstas LŽSS 10–ojo suvažiavimo kreipimasis dėl žemės rinkos. Rašte išdėstyti žemės savininkų siūlymai sutvarkyti žemėnaudą, konsoliduoti žemės sklypus, sutvarkyti melioracijos tinklus. Lėšų tam galėtų skirti (ir skiria) Europos Sąjunga. LŽSS sveikina pagaliau įsteigtą Valstybės žemės fondą, rekomenduoja per jį padėti žemės savininkams nuomoti arba pirkti žemę, apleistą privačią žemę paimti į minėtą fondą, išduodant jos turėtojams vertybinius žemės lakštus. Už parduotą valstybės žemę gautos lėšos privalo būti panaudotos žemės tvarkymo (konsolidavimo) darbams.
LŽSS 10–ojo suvažiavimo darbe dalyvavo ir pranešimą skaitė Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) ekspertė Emanuelė Mikoš.
