Kvepia puviniu
Kairiuose (Šiaulių r.) ūkininkaujantis Jonas Gricius gero derliaus jau nebesitiki. Po pastarojo polydžio jis apžiūrėjo žiemkenčių laukus ir, nors juos dengė storas sniego sluoksnis, keliose vietose prarausęs sniegą pajuto pūvančios žemės kvapą. „Tai labai blogas ženklas, – sakė ūkininkas. – Nors to ir reikėjo tikėtis, nes iš rudens įšalas buvo negilus, paskui storai užsnigo.
Vėliau dėl atodrėkio susidarė storas ledo sluoksnis, paskui vėl pasnigo, ir vėl buvo atodrėkis. Pasėliai atsidūrė po kelių sluoksnių ledu.“ J.Gricius prognozuoja, kad šiemet daug pasėlių iššus.
Panašiai kalbėjo ir Kelmės rajono ūkininkė Zita Samuilienė: žemose vietose esą jos pasėliai jau seniai yra atsidūrę po ledu, tad tikėtis, kad iš jų kas nors gero liks, būtų naivu.
Ir miškas be įšalo
Dar sausio pradžioje Tytuvėnų urėdijos vyriausiasis miškininkas Valdas Gasiūnas pastebėjo, kad ir miškuose nebeliko įšalo. Jų visureigis, į mišką vežęs žvėreliams maisto, užklimpo. Kai bandė atsikasti kastuvais, į viršų kartu su sniegu vertėsi ir žemė – jokio įšalo. „Tai yra natūralu: pašalę buvo nedaug, o kai žemę užklojo šilti sniego patalai, ji sušilo, įšalas sutirpo“, – paaiškino V.Gasiūnas. Miškininko nuomone, senų medžių tai nepaveiks, bet su jaunuolynais visko gali atsitikti, juolab kad dar neaišku, kokių išdaigų iki pavasario žiema gali iškrėsti.
Raseiniškė Ona Miknienė stebisi, kad šiemet kaip niekada anksti sujudo ir kurmiai: „Anądien žiūriu pro langą ir svarstau, kas tų padangų į mano daržą primėtė. Einu artyn – ogi kurmrausiai didžiausi ant sniego pūpso. Čiupinėju žemę, o ji minkštučiukė, be mažiausio įšalo kruopelytės. Ir kvapas toks pavasarinis.“
Apsidraudusieji nesibaimina
Draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ Šiaulių regiono vadovas Martynas Rusteika sako, jog jau šiandien akivaizdu, kad ir jiems metai bus sunkūs: „Ir mes bandėme „pasivaikščioti“ po laukus, prakalti ledą – pasėliai šunta. Tikrieji nuostoliai, aišku, bus matyti pavasarį, bet ir dabar jau yra tuščių plotų.“ M.Rusteika sako, jog dar nežinia, ko pridarys pavasarinės šalnos. O dėl jų padarytos žalos ūkininkai gali registruotis net iki gegužės pabaigos.
M.Rusteika džiaugėsi, kad pasėlių draudimas Lietuvoje įsilingavo: „Jau apie 20 proc. šalies ūkininkų draudžia savo pasėlius. Mūsų filiale 2010-ųjų derliaus metams buvo apsidraudę tik 6 ūkininkai (jiems žaloms atlyginti išmokėta daugiau kaip 630 tūkst. litų), o 2011-ųjų derliaus žiemines kultūras apdraudė jau 18 ūkininkų, t. y. triskart daugiau. Tikimės, jog pavasario draudimas bus dar aktyvesnis, nes ūkininkai vis akivaizdžiau įsitikina draudimo nauda.“
„Šiaulių agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis, draudžiantis visus pasėlius, sako, kad ir patys draudikai kai ką pakeitė ūkininkų naudai: „Buvo atvažiavę patys vokiečiai, drauge aiškinomės, kodėl lietuviai taip vangiai draudžia pasėlius. Išsiaiškinome. Jie šį bei tą savo strategijoje pakeitė, o mes nauda jau įsitikinome. Ar verta draustis, manau, jau yra praeities klausimas.“ A.Grubliauskas prognozuoja, jog 20–30 proc. derliaus dėl šios žiemos bus prapuolę.
M.Rusteika primena, kad šiuo metu viską rinktis leidžiama pačiam žemdirbiui: nuo kokių rizikų draustis ir kokias kultūras. „Kiek investuotų lėšų nori susigrąžinti praradimo atveju, tiek ir draudiesi, – dėstė M.Rusteika. – Be to, ūkininkui reikia mokėti tik pusę draudimo sumos, nes kitą dalį sumoka valstybė. Tai yra didžiulė parama ir tai žmonės vis labiau supranta bei vertina.“
Prognozuoti nelengva
Alfonsas Malinauskas, LŽŪKT Šiaulių biuro vadovas
Šiandien tragedijos dar nėra, nors žemę be pašalo dengia ledas, kuris, laimei, dar yra po sniegu. O kol saulės spinduliai iki žemės neprasiskverbia, tol didelio pavojaus nėra. Jei ant ledo nebelieka sniego, tuomet jau būna blogai, nes augalas, gavęs šviesos, ima vegetuoti ir tuomet žūva. Be to, prognozuojama, kad po šio atodrėkio bus iki 20 laipsnių šalčio. O tai pasėliams jau blogai. Tad apsidraudusieji pasėlius tikrai gali išlošti.
