Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) paskelbė pranešimą dėl būtinybės keisti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovų rinkimų tvarką. Dabartiniuose įstatuose numatyta, kad ŽŪR pirmininko rinkimuose žemdirbių, vietos veiklos grupių ir kaimo bendruomenių organizacijos deleguoja balsavimui po du savo narius. LŪS mano, kad dėl didesnės savo įtakos nusipelno turėti ir daugiau delegatų.
Nori reformų
Vasario 25 d. bus surengtas ŽŪR suvažiavimas, kuriame bus renkamas naujas pirmininkas ir jo pavaduotojai, prezidiumas ir taryba. Pagal dabartinius nuostatus ŽŪR priklausančios 58 augalininkystės, gyvulininkystės, profesinės, kultūrinės, bendruomeninės organizacijos ir rajonų žemdirbių asociacijos rinkimams, įvairiems nutarimams priimti deleguos po du narius.
Neseniai LŪS primininkas Jonas Talmantas išplatino pranešimą, kuriuo siūlo keisti dabartinę rinkimų tvarką. „Visų pirma norėčiau paneigti sklindančius gandus ir visus nuraminti, jog aš, šiuo metu būdamas LŪS pirmininku, tikrai nesirengiu kelti savo kandidatūros į ŽŪR vadovo vietą, juolab kad šiemet yra rinkiminiai metai ir mūsų organizacijoje, – teigė jis. – Tačiau norėčiau pakviesti žemdirbius atvirai diskusijai, ar ne dabar yra pats laikas pradėti įgyvendinti žemdirbių savivaldos reformą.“
Mano esantys įtakingesni
LŪS pareiškė, kad jos netenkina lygiava, kai kiekviena organizacija suvažiavimui deleguoja po du atstovus, neatsižvelgiant į jų dydį ir veiklos pobūdį. „Toli gražu dar ne visos iš jų turi savo istoriją, vertybes, aiškius siekius ir, svarbiausia, eina iš apačios, tai yra atstovauja savo narių, o ne „lyderiukų“ interesams. Aš esu įsitikinęs, kad LŪS yra stipriausia žemdirbių organizacija Lietuvoje, – mano J.Talmantas. – Todėl galbūt jau ir yra pats laikas pasiekti, jog renkant ŽŪR vadovybę LŪS turėtų daugiau galių, ir prieš rengiant rinkiminį suvažiavimą galbūt visų pirma reikėtų išspręsti klausimą, kaip pertvarkyti pačius ŽŪR ir padaryti tam reikalingus statuto pakeitimus, o tik paskui rinkti naują vadovybę, nes ir vėl po rinkimų galime užsimiršti, jog laikas keistis yra dabar.“
Pirmininkas tvirtina, kad ketinantieji kandidatuoti į ŽŪR pirmininko postą turėtų prisistatyti organizacijoms dar prieš suvažiavimą. „Tik tada jos gali įgalioti savo atstovus balsuoti už konkretų asmenį“, – įsitikinęs J.Talmantas. Taip pat, jo nuomone, balsavimas už kandidatą suvažiavime turi būti slaptas.
Nesutaria dėl galios
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis abejoja, ar verta keisti rinkimų tvarką. „Išties tobulinti ŽŪR veiklą yra būtina. Manau, kad ŽŪR dabar pernelyg politizuoti, – svarstė J.Kraujelis. – Tačiau abejoju, ar bandymai kiekvienai organizacijai skirti nevienodą delegatų į suvažiavimą skaičių duos teigiamų rezultatų. Bijau, kad prasidės intrigos, kovos, kurios tik visus skaldys ir atims jėgas.“
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis mano, kad LŪS pervertina savo įtaką. „Turinčių daugiau kaip 100 ha ūkius sudaro tik apie 1 proc. visų ūkininkaujančiųjų, o mes atstovaujame mažesniesiems šeimos ūkininkams, kurių yra 100 tūkst. Todėl dar neaišku, kaip reikėtų paskirstyti tas delegatų kvotas“, – teigė jis.
V.Juodsnukis mano, kad daugiau įtakos valdyme galėtų turėti visos žemdirbių organizacijos. „Dabar ŽŪR veikloje dalyvauja daug bendruomenių ir vietos veiklos grupių, kurios turi vienodas teises su žemdirbiais, bet, mano nuomone, ŽŪR pirmiausia turi atstovauti žemdirbių interesams, juk ir bendruomenės bus stiprios, jei kaimuose stiprės ūkiai“, – įsitikinęs V.Juodsnukis.
Tačiau Raseinių rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė nemano, kad bendruomenės turėtų būti podukros vietoje. „Vien mūsų sąjunga vienija 4,5 tūkst. narių, kurie moka ŽŪR nario mokestį, aktyviai dalyvaujame kaimo plėtros projektuose, todėl jaučiamės lygiaverčiais ŽŪR nariais, – kalbėjo ji. – Aišku, jei turėsime mažiau delegatų, dėl to tragedijos nedarysime, nes mums labiau rūpi konkretūs darbai.“
Pakeisti sudėtinga
ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas mano, kad galima svarstyti įvairius ŽŪR valdymo pasiūlymus ir tai ne kartą jau daryta. „Ir anksčiau suvažiavimuose keltas klausimas dėl delegatų skaičiaus, tačiau pirmiausia suvažiavime reikia pakeisti ŽŪR statutą, o tam nebūdavo pritariama“, – aiškino jis.
Pasak B.Markausko, diferencijuoti suvažiavimo delegatų kvotas pagal organizacijų skaitlingumą, sumokėtų mokesčių dydį būtų sudėtinga. „ŽŪR nariai – labai įvairios organizacijos, bendruomenės, ir niekas nenorės užleisti savo pozicijų, todėl reikia išlaikyti pusiausvyrą. Bet apie valdymo tvarką, įstatus, statutą, manau, pakalbėsime suvažiavime“, – sakė jis.
B.Markauskas prisipažino, kad dar neapsisprendęs, ar dalyvaus pirmininko rinkimuose. „Jaučiu ŽŪR narių palaikymą, bet mano šeima ūkininkauja Klaipėdoje, todėl reikia pasitarti ir su ja“, – kalbėjo pirmininkas.
ŽŪR pirmininkas, vicepirmininkai, prezidiumas ir taryba renkami trejiems metams. V.Juodsnukis sutinka su J.Talmantu, kad kandidatai turėtų būti aiškūs bent prieš mėnesį iki suvažiavimo. „Dabar tik gandų lygyje žinau, kad gali pretenduoti iki 10 kandidatų, – kalbėjo jis. – Pagal dabartinį statutą vadovus renkame spontaniškai, labiau vadovaudamiesi emocijomis, o ne ramiai apsvarstę.“
