Oficialios statistikos duomenimis, pernai Lietuvos grūdų augintojai prikūlė 3,2 mln. t grūdų. Tai bent šaunuoliai. Nušluostėme nosį ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, tapę absoliučiais lyderiais pagal nukultų grūdų kiekį vienam gyventojui. Tačiau reali padėtis buvo ir yra kitokia – vidaus rinkoje pritrūkome grūdų. Blogiausia, kad tai pastebėjome per vėlai.
Popieriuose liko milijonas tonų grūdų
Girdėdami sekamas pasakas apie rekordinį derlių kai kurie ūkininkai jau per javapjūtę bandė sakyti tiesą, tačiau tai valdžios ausų nepasiekė. Tarp jų buvo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jis – ne tik ūkininkų vadas, bet ir pats ūkininkauja, netgi pats sėda prie kombaino vairo.
„Iš pradžių nesupratau humoro. Kuliu savo plotus ir realiai matau, kad derlius 30 proc. prastesnis nei 2009-aisiais. Kai apie tai bandydavau garsiai kalbėti, mane kaip mat nutildydavo, esą nieko aš neišmanau, nemoku skaičiuoti“, – prisimena J.Talmantas.
Dabar visiems atsivėrė akys ir telieka stebėtis, kad taip galėjo atsitikti.
„Paskaičiuokime, broliai kurmiai: eksportavome apie 1 mln. t, vidaus rinkoje sunaudojome dar apie 1 mln. t, tai kas man dabar pasakys, kur dingo dar 1,2 mln. t grūdų?“ – klausia J.Talmantas.
Gudresni ūkininkai laiko grūdus sandėliuose ir laukia dar geresnės kainos? Gal kažkiek yra tuose sandėliuose, tačiau tikrai ne 1,2 mln. t. Tiek grūdų buvo nukulta tik popieriuose. Štai kodėl dabar mėsos gamintojai raunasi plaukus ieškodami pašarinių grūdų ir pranašauja baisius įvykius mėsos sektoriuje. Statistikos užmigdyti ir pašarais iš anksto neapsirūpinę smulkieji paukščių, kiaulių ir mėsinių galvijų augintojai mintyse jau regi fermų tuštėjimo metą. Jeigu nebus pašarų, tai teks į rankas imti peilį. Tiesa, pašarų galima rasti net per didžiausią krizę, tačiau dėl aukštos jų kainos neapsimokės nei paukščių, nei kiaulių auginti, nes vartotojai brangios mėsos neįpirks.
Surišti viena virve?
Grūdų perdirbėjų asociacijos vadovas Tautvydas Barštys irgi ne tik asociacijai vadovauja, bet yra ir AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius, taigi apie susidariusią padėtį išmano ne iš kolegų pasakojimų.
„Noriu priminti, kad grūdų augintojai, perdirbėjai, paukščių bei kiaulių ir galvijų augintojai yra surišti viena virve. Jeigu dėl išaugusių grūdų kainų užsidarys mėsos perdirbimo įmonės, tai ateityje atnaujinti jų veiklą bus sunku, o gal net neįmanoma“, – piešdamas niūrią mėsos sektoriaus ateitį ne juokais ūkininkus ir save gąsdina T.Barštys.
Padėtis tikrai rimta. Mūsų žiniomis, „Kauno grūdai“ bandė grūdų ieškoti Kazachstane, tačiau nesėkmingai, o dabar vilties žiburėlį mato Ukrainoje.
Tačiau kai kurie ūkininkai tik šypsosi pro ūsą – reikėjo grūdais pasirūpinti rudenį, o dabar dėk į delną tiek, kiek prašoma pasaulinėje rinkoje. Taip, šiuo metu kai kurie grūdų augintojai gali valdyti padėtį, tačiau ar ilgai?
„Kas gali žinoti – gal po kelių sezonų pasaulinėje rinkoje bus grūdų perteklius, jų kaina labai kris, štai tada visi grauš nagus dėl žlugusių paukščių, kiaulių ir galvijų augintojų. Tada ir vidaus rinkoje niekam nereikės grūdų. Kur juos dėsime?“ – duria į skaudžiausią vietą T.Barštys.
Protingesnieji mato toliau
Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko valdininkams būdingomis nuodėmėmis neapkaltinsi – dar neįprato. Gal ir neįpras, nes pats turi ūkį, augina grūdus, todėl ir ūkininkai ant jo labai nepyksta, kai jis kartais į akis išdrožia nelabai malonias tiesas.
„Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad grūdų augintojai šiuo metu laimi. Tačiau protingesnieji turi suvokti galimas pasekmes. Akivaizdu, kad po grūdų kainų šuolio ES rinkoje mažės mėsos gamyba. Esant tokioms aukštoms pašarų kainoms auginti gyvulius neapsimokės. Tada gali būti ir grūdų pertekliaus metai“, – prognozuoja A.Macijauskas.
Viceministras mėgsta prognozuoti ir jo neapkaltinsi, kad labai klysta. Štai prieš trejus metus jis sakė, kad netolimoje ateityje maistinių grūdų kaina priartės prie 1 000 Lt/t. Prognozė pildosi – nedaug liko. Argumentai logiški – kinų ir indų piniginės storėja, todėl jų žvilgsniai vis dažniau stabteli ties mėsos produktais. Ir labai tikėtina, kad jie jau nesugrįš prie ryžių ir kitų kruopų. Taigi atsiras milijardai naujų vartotojų, o derlingumo taip greitai nepadidinsi, augalininkystei tinkamų naujų plotų mūsų planetoje irgi tiek daug nesurasi, ypač jeigu dantis rodys klimato atšilimas.
Ragina ruoštis blogiausiam variantui
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis sau kelia baisiausią versiją: „Taip, padėtis sudėtinga, tačiau man labiausiai nerimą kelia, jeigu kainų žirklės dar labiau padidės – grūdai dar labiau brangs, o mėsos produktų kainos liks tokios pat arba pabrangs nežymiai. Ką tada darysime? Reikia ruoštis tokiai galimybei.“
Žinoma, nuostolių būtų mažiau, jeigu į kooperatyvų aljansą stebuklingai pavyktų sujungti mėsos perdirbėjus ir grūdų augintojus, kaip Lietuvoje pavyko susidraugauti cukrinių runkelių augintojams ir cukraus gamintojams. Tačiau kol kas šiuos planus tenka atidėti ateičiai. O beįsiplieskiantį laužą reikia gesinti paprastesnėmis priemonėmis.
Pasak A.Macijausko, dėl grūdų ir kukurūzų pardavimo Žemės ūkio ministerija tariasi su Ukraina. Deja, ES galioja 95 EUR/t importo muitas kviečiams. Be to, įprastais metais Ukraina kuldavo 52 mln. t, o pernai gavo tik 34 mln. t grūdų. Taigi klausimas lieka atviras.
Grūdų eksportu neverta didžiuotis
Jonas Jagminas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Nesuprantu, kodėl Lietuvoje didžiuojamasi, kad kasmet eksportuojame 1–1,5 mln. t grūdų? Dėl tokio pasiekimo reikėtų ne džiaugtis, bet liūdėti. Mano akimis tai yra didelė nelaimė. Galėtume džiaugtis eksportuodami kuo daugiau mėsos, pieno ir kitų didesnę pridedamąją vertę turinčių produktų ir kuo mažiau grūdų. Tik tokiu atveju visi patirtume didelę naudą – ir žemdirbiai, ir maisto produktų gamintojai, ir valstybė.
Reikėtų didinti mėsos kainą
Raimundas Surdokas, AB „Kauno grūdai“ Augalininkystės skyriaus vadovas
Rinkoje susidarė paradoksali padėtis – pašariniai grūdai brangsta, o paukštiena net pinga. Kodėl taip atsitiko? Priežastis paprasta – smulkesni paukščių augintojai jau nebesugeba įpirkti pašarų, todėl parduoda paukščius, taip dar labiau pasunkindami padėtį mėsos rinkoje.
Kokia išeitis? Šiuo metu, kai pašarinių grūdų kaina pasiekė 840 Lt/t, paukštienos kilogramas kainuoja tik 5 Lt/kg. Įvertinant grūdų brangimo tendencijas, paukštieną reikėtų branginti nors 10 proc. – iki 5,4 Lt/kg, tačiau niekas negalėtų pasakyti, ar toks kainos padidinimas kompensuotų nuostolius.
