Iki šiol Lietuvoje draudžiami javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių pasėliai, tačiau, keičiantis klimatui, vis aktualesnis tampa ir sodų bei daržovių pasėlių draudimas. Juk neužmiršome, kaip pernai kruša iškapojo Šiaurės Rytų Lietuvos sodus.
Ūkininkai vis dar dvejoja
Dar 2009-ųjų pavasarį, žydint sodams, Lietuvoje nuo 2007 metų rudens pasėlius draudžiančios specializuotos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ vadovai aplankė didžiausių Lietuvos sodininkų ir daržininkų ūkius ir buvo tiesiog sužavėti tuo, jog naudojamos pažangiausios technologijos, ūkiai niekuo nenusileidžia, o kartais net lenkia analogiškus ūkius Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Deja, prasidėjęs dialogas nutrūko, prireikė net Žemės ūkio ministerijos tarpininkavimo, kad jis vėl atsinaujintų 2010-ųjų rugpjūčio 24-ąją.
Ministerijos iniciatyva įvyko pasitarimas, mėginant paspartinti prasidėjusį bendradarbiavimą tarp Vokietijos draudimo bendrovės ir Lietuvos žemdirbių, auginančių vaisius bei daržoves. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo sukurta darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti sodų ir daržovių augintojai, draudimo bendrovės bei ministerijos atstovai.
Praėjusią savaitę „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ biure Kaune vyko draudikų iš Vokietijos susitikimas ir diskusijos su daržininkais ir sodų savininkais dėl draudimo sąlygų. Daržovių augintojai pageidauja drausti daržovių pasėlius nuo krušos, liūčių ir audros, o sodininkai sodus – nuo šalnų. Tuo tarpu draudikai, remdamiesi ilgamete darbo praktika Europos šalyse, teigia, kad dažniausiai minėti ūkiai nukenčia nuo krušos. Abiem pusėms – draudikams ir daržininkams bei sodininkams – aišku: drausti sodų ir daržų augalus reikėtų, tačiau labai svarbu, už kiek ir kokiomis sąlygomis.
Skaičiuos pagal išlaidas arba pajamas
Kiek anksčiau, sausio 19 d., tarėsi ir daržininkai. Susitikime dalyvavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, daržininkai Vidmantas Kvedaras (LDAA valdybos pirmininkas), Saulius Dambrauskas ir Algimantas Morkūnas (LDAA valdybos pirmininko pavaduotojai), Salvina Kievinienė, Virgilijus Kuprevičius (LDAA valdybos nariai), Martynas Laukaitis (LDAA narys). Vokietijos draudimo bendrovei atstovavo Draudimo departamento vadovas Michael Lösche, kuris, realizuodamas bendrovės sukauptą 180 metų patirtį, organizavo sodų ir lauko daržovių draudimą Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Danijoje, o nuo 2010 metų – ir Suomijoje.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. Cironkienė pastebėjo, kad Lietuvos gamtos sąlygos kur kas atšiauresnės negu daugelyje Europos valstybių, kuriose draudžiama tik nuo krušos.
„Lietuvos daržininkai labai nukenčia nuo ankstyvų šalnų – jei augalų visiškai nesunaikina, tai prarandama kokybė, produkcija tampa netinkama parduoti. 2010 m. buvo deklaruota apie 3,2 tūkst. ha daržovių pasėlių. Jei draudikai pasiūlytų patrauklias draudimo sąlygas, manau, draustųsi tik versliniai ūkiai, o pirmaisiais metais būtų apdraustas ne didesnis kaip 1 tūkst. ha pasėlių plotas. Siekiant išlaikyti daržininkystę, valstybė turėtų kompensuoti ne mažiau kaip 60-65 proc. draudimo įmokų“, - svarstė Z. Cironkienė.
Įmokos, siūlomos draudikų už daržovių pasėlius, didelės, nes jų hektare vertė ir rizika didesnė nei kitų žemės ūkio kultūrų. Daržininkai, draudžiantys savo pasėlius, draudikams turės mokėti įmokas, nelygu daržovių rūšis, tam tikrą procentą. Pavyzdžiui, svarstoma, kad kopūstų tarifas turėtų būti 3-4 proc., todėl, jei hektaro vertė paskaičiuota 10 tūkst. Lt, įmoka būtų 300-400 Lt/ha. Tai dideli pinigai. Nors draudiminių įvykių ir nebūtų, įmoka kitais metais nemažėtų. Tačiau jei toks įvykis atsitiktų ir žala būtų atlyginta, kitais metais įmokos padidėtų pagal draudikų parengtą lentelę. Daržininkai bandė derėtis dėl mažesnio įmokų tarifo. Labai svarbi daržovių draudimo klausimu ŽŪM pozicija.
Pasitarimo metu susitarta, jog Lietuvoje daržovės iš pradžių bus draudžiamos nuo trijų rizikų: krušos, audros ir liūties. Išmokoms būtų taikoma 10 proc. besąlyginė franšizė, o didžiausia išmoka siektų 80 proc. draudimo sumos.
Daržovių augintojai nuodugniai analizavo draudikų pateiktą draudimo įmokų bei draudimo sumų variantą, pagal kurį draudimo įmokos siektų nuo 3 (morkos, burokėliai, kopūstai) iki 13 proc. (salotos) draudimo sumos. Draudikai pristatė draudimo įmokų apskaičiavimo modelį, kuriame įmokos priklauso tiek nuo regioninių meteorologinių sąlygų, nulemiančių draudiminio įvykio pasireiškimo tikimybę, dirvožemio bei nuo augalų jautrumo rizikoms, turinčioms įtakos kiekybiniams ir kokybiniams nuostoliams. Siekdama pritaikyti tarifus besikeičiančioms meteorologinėms sąlygoms, draudimo bendrovė intensyviai bendradarbiauja su moksliniais institutais, vykdo tyrimus Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje.
Draudimo bendrovės atstovas, kuris pats vertina žalas įvairiose Europos šalyse, pateikė daug patirtų žalų vertinimo pavyzdžių, pagrindžiančių pateiktų tarifų dydžius. Pavyzdžiui, svogūnai draudžiami nuo sėklų sudygimo iki svogūnų ropelių išvežimo ir net jų džiovinimo laukuose metu. Šie augalai labai pažeidžiami, nes yra jautrūs netiesioginiam žalų poveikiui, lemiančiam kokybę, į kurios sąvoką įeina net svogūnų ropelių dydžio pokyčiai, rūšiavimo sąnaudos ir net jo tikslingumas.
Salotos taip pat labai jautrios mechaniniams pažeidimams, nes tuoj pat suprastėja produkcijos kokybė – žalų atveju pažeidimai dažnai įvertinami kaip 100 proc. derliaus praradimas.
Bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko teigimu, bulvės Lietuvoje jau draudžiamos ne vienerius metus nuo kokybinių ir kiekybinių derliaus nuostolių pagal pasėlių draudimo sąlygas. 2010 m. nuo liūčių nukentėjo dideli jų plotai. Bulvių augintojams buvo išmokėta 800 proc. draudimo išmokų, t.y. aštuonis kartus daugiau, nei surinkta draudimo įmokų. Išmokos už liūčių padarytą žalą išmokėtos bulvininkams Algimantui Vaupšui, Antanui Povilaičiui, Remigijui Saročkai.
Daug diskusijų sukėlė ir draudimo sumų pasirinkimas. Iš pradžių ūkininkai skaičiavo draudimo įmokas nuo daržovių pasėlių 1 ha vertės, tad jos buvo net aukštesnės, nei vokiečių ūkininkų vidutinės draudimo sumos. Tačiau pasirenkant dideles hektaro vertes, atitinkamai didėtų ir draudimo įmoka, tad buvo svarstomas ir kitas draudimo sumos pasirinkimo variantas, kai hektaro vertė skaičiuojama pagal patirtas sąnaudas, padidinus jas 20-30 proc.
Vokietijos draudimo bendrovės specialistų laukia nelengvas uždavinys – per labai trumpą laiką daržovių pasėliams parengti draudimo sąlygas ir žalų vertinimo protokolus. Darbo grupė vėl rinksis vasario 17 d. Vilniuje, o galutinai suderintas draudimo sąlygas draudikai pristatys LDAA narių susirinkime vasario 25 d. Daržovių draudimą Lietuvoje bendrovė „VH Lietuva“ tikisi pradėti dar šį pavasarį.
Ir draudikai priversti ieškoti kompromiso
Sausio 20 d. tarėsi sodininkai ir uogų augintojai.
Susitikime dalyvavo Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas Aloyzas Grygalis, LVSA „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys, sodininkai Alfonsas Budrevičius, Robertas Rinkevičius, Elena Žilinskienė, Vitalijus Petronis ir uogų augintojai – Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius ir nariai Vitas Ališauskas bei Egidijus Maršalka.
Pasak LVSA „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus D. Kviklio, susitikimas buvo naudingas ir draudikams, ir sodininkams, norintiems aptarti žemdirbių poreikius apsidrausti ir bendrovės siūlomas draudimo sąlygas.
Sodų ir uogynų kultūrų derlius nukenčia nuo gamtos stichijos – šalnų, krušos, audrų bei liūčių. Sodininkai jau apie penkerius metus diskutavo su draudimo bendrovės draudikais, kad sodus ir uogynus būtų galima apdrausti nuo šalnų, bet vis nepavykdavo susitarti, nes buvo siūloma pagal Vakarų Europos modelį draustis nuo krušos. Kitose Europos valstybėse nuo šalnų nedraudžiama. Tačiau Lietuvos sodininkų ir uogininkų netenkina vien tik draudimas nuo krušos, nes mūsų krašte labiau sodai ir uogynai (serbentai, braškės) nukenčia nuo pavasarinių šalnų.
Kai kuriems sodininkams buvo svarbus vaismedžių, ypač obelų, iššalimas žiemą. Labiausiai pastaraisiais metais nukentėjo jaunos obelaitės Alytaus r. ir Biržų r. soduose, šalčius atlaikė mažiau derlingos veislės. Sodų iššalimas pasikartoja kartą per 20-30 metų, todėl nuostolius už juos turėtų padengti valstybė. Draudikai teigė, jog svarstysią galimybę Lietuvos sodų augintojams pasiūlyti 1-4 metų amžiaus vaismedžių draudimą.
Beje, kitose Europos šalyse, kuriose kompensuojama dalis draudimo įmokos, yra apribojama 1 ha draudimo suma, už kurią žemdirbiams kompensuojama draudimo įmoka. Pavyzdžiui, jei remiama 1 ha draudimo suma yra 20 tūkst. Lt, o sodų augintojas nori apsidrausti 30 tūkst. Lt sumai, tai už 20 tūkst. litų draudimo sumą jis moka 50 proc. draudimo įmokos, o už likusią 10 tūkst. – 100 proc. draudimo įmokos.
Sutarta, jog jau šiais metais draudimo bendrovė galėtų pasiūlyti sodų ir uogų augintojams draudimą nuo trijų rizikų – krušos, liūties ir sausros. Draudimo įmokos tarifas būtų šiek tiek didesnis nei 10 proc., 50 proc. draudimo įmokos kompensuotų valstybė.
Įvertinant sodininkų pageidavimą apsidrausti ir nuo pavasarinių šalnų, draudikai pasiūlė šiais metais vykdyti tris pilotinius projektus, t.y. apdrausti nuo šalnų neigiamo poveikio tris ministerijos kartu su Verslinių sodų asociacija atrinktus sodininkystės ūkius, esančius skirtinguose Lietuvos regionuose.
Sodininkai būtų suinteresuoti mokėti įmokas, jei juos paremtų valstybė. Jei norime išlaikyti sodininkystę, turime sulaukti paramos. Sodai – ne pasėliai, jų neatsėsi. Sodams atkurti reikia kelerių metų ir didelių investicijų. O draudimo paslauga bus patraukli tik tuomet, kai sodininkai pajus realią draudimosi naudą.
LVSA „Vaisiai ir uogos“ direktorius D. Kviklys mano, kad sodininkams ir draudikams kartu intensyviai dirbant galima sukurti draudimo sąlygas, pritaikytas Lietuvos žemdirbiams.
Sudaryta darbo grupė susirinks vasario 17 d., tąsyk bus priimti galutiniai sprendimai dėl sodų draudimo sąlygų.
Bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas A. Navickas pristatė patirtį ir draudimo sąlygas Europos šalyse, kur jau 15 metų sodai draudžiami nuo krušos. Tuo tarpu Lietuvos žemdirbių pageidavimu draudimai nuo pavasarinių šalnų bei medžių iššalimo, kaip yra kitose ES šalyse, neturėtų paklausos, nes tai jiems neaktualu dėl kitų gamtos sąlygų. Lietuvai reikia atskirai rengti draudimo sąlygas.
A. Navickas akcentavo, kad daugelis valstybių draudžia sodus ir daržovių pasėlius, suprasdamos, kokia svarbi yra šių augalų kokybė, todėl remia draudimo įmokas. Pavyzdžiui, šiaurės Italijoje sėklavaisiams kompensuojama net 80 proc. draudimo įmokų, Lenkijoje – 50 proc., Olandijoje – 65 proc.
Draudimas – sudėtingas procesas, nes kiekvienai augalų rūšiai tenka numatyti skirtingas draudimo sąlygas, išskirtinės kompetencijos reikalauja ir patirtos žalos įvertinimas.
