„Taip, aš ketvirtadienį pasirašiau kreipimąsi", - BNS patvirtino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Jis teigė, kad tikisi, jog EK be kliūčių patenkins Lietuvos prašymą.
„Esu kalbėjęs su visais Europos Sąjungos ministrais - jie arba pritaria, arba neprieštarauja, kad draudimas dar liktų galioti. Lobistinis darbas yra atliktas, manau, kad per kelis mėnesius sulauksime sprendimo", - sakė žemės ūkio ministras.
Stodama į Europos Sąjunga (ES) Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams - jis baigsis šių metų balandžio 30 dieną. Apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.
Vyriausybėje sprendimas trečiadienį priimtas vieno balso persvara, nepaisant valdančiosios koalicijos partnerių nesusitarimo šiuo klausimu.
Mažesnieji koalicijos partneriai - Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija - nepalaikė premjero ir žemės ūkio ministro pozicijos.
ŽŪM duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje išlieka gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tačiau jos yra pakankamai didelės, kad žemę galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.
Anot ministerijos, pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.