Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus: sausio 21-ąją kleboną pokalbiui pasikvietė Šiaulių vyskupas JE Eugenijus Bartulis. Priežastis – vyskupas gavo anoniminį skundą, kurį pasirašė Rozalimo parapijiečiai.

Ši žinia greitai pasklido ne tik Rozalimo miestelyje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Žmonės sunerimę: kas jų vardu išdrįso rašyti skundą apie nuoširdžiai besidarbuojantį jauną kunigą?

Situacija neįprasta, visas Rozalimo miestelis sujudęs, kalbinti žmonės klausia, kodėl ant visų mestas juodas įtarumo šešėlis. Tikinčiųjų vardu rozalimiečiai kreipėsi į „Ūkininko patarėją“, prašė parengti publikaciją, gal viešumu bus užkirstas kelias intrigoms ir jokie „geradariai“ nebedrįs purvais drabstyti energingo ir nuoširdaus dvasiškio. Parapijoje žmonės renka parašus, mūru stoja už savo ganytoją.

Teko susitikti su Rozalimo bendruomenės nariais, zakristijonu Kazimieru Raila, miestelio bendruomenės pirmininke gydytoja Virginija Kazlauskiene, altarista, garbaus amžiaus klebonu Anicetu Kisieliumi.

Bet pirmiausia kalbinome Rozalimo parapijos kleboną Algimantą ŽIBĖNĄ.

- Ką gi kunigui Algimantui Žibėnui pasakė vyskupas JE E. Bartulis?

- Parodė kompiuteriu spausdintą laišką, kurį neva pasirašė Rozalimo parapijiečiai. Bet nė vieno parašo nėra. Tekste teigiama, kad nesu tinkamas atlikti kunigo pašaukimą, kad esu alkoholikas, užsidaręs, nebendrauju su tikinčiaisiais...

Kad esu netinkamas eiti klebono pareigas. Skundo rašytojai prašo, kad Rozalimo parapiją aptarnautų Klovainių klebonas (iki Klovainių – 6 km), kad dėl 50 moteriškių, sekmadieniais ateinančių į šv. Mišias, nereikia Rozalime klebono...

Vyskupas norėjo išgirsti, kaip aš reaguoju į šį skundą. Pasakiau, kaip yra iš tikrųjų. Išleisdamas vyskupas pasakė: „Aš tavimi pasitikiu.“ Rozalimas – mano pirmoji parapija. Visą patirtį, kurią turiu sukaupęs, noriu realizuoti, entuziazmas dar neišblėsęs, darau viską su meile. Gal tai kažkam kliūva? Nuojauta diktuoja, kad kažkas tą skundą parašė iš pavydo. Stengiuosi daugiau bendrauti su jaunimu, nesiveliu į intrigas.

Keista, neva tą laišką parašė Rozalimo parapijiečiai, bet jie iki mano susitikimo su vyskupu nieko nežinojo, kad parašytas toks skundas. Jo motyvas – gelbėkite jauną kunigą, tekstas įvilktas į rūpestingumo marškinius. Jeigu rūpinosi kažkuo, jeigu išdėstyti faktai neduoda ramybės ir kelia sielvartą, tada nereikia bijoti prisistatyti. Kodėl prisidengiama parapijos tikinčiųjų vardu? Sekmadienį per pamaldas po homilijos pranešdamas skelbimus pasakiau tikintiesiems, kad pasimelstume už tuos žmones, kurie rašo skundus, pasakiau, dėl ko buvau iškviestas pas vyskupą. Sulaukiau šilto parapijiečių palaikymo. Jie pradėjo rinkti parašus, kad atsiriboja nuo to skundo, nepritaria ten išdėstytoms mintims.

- Gal pavydas kažkam kilo dėl materialių dalykų? Jau žinoma, kad bus steigiami parapijos senjorų namai, darbams įgyvendinti sulauksite daugiau kaip 2 mln. Lt paramos. Gal tą projektą norėtų įgyvendinti kiti asmenys? Kartais tas godus pinigų svaigulys, turto troškulys kai kuriems asmenims ir sukelia pavydą.

- Mes, Rozalimo parapija, norime įkurti parapijos senjorų (senelių) namus. Tam yra puiki vieta. Toliau nuo kelio, gražiame parke yra sena klebonija. Dabar tas pastatas tuščias. Planuojame, kad tuose namuose galėtų gyventi apie 20 senelių. Liūdna matyti, kiek vienišų senelių vienkiemiuose, bejėgiai, kamuojami ligų, neturi malkų, vandens nepajėgia atsinešti, jiems reikia ir fizinės, ir dvasinės šilumos. Kai įkursime parapijos senjorų namus, suteiksime ramybės ir šilumos vienišiems. Juk aš tų namų niekur neišsinešiu, tai bus visų turtas. Stengiuosi, kad galėtume padėti patiems silpniausiems. Tiesa, tame pastate kurį laiką buvo senelių namai, paskui gyventojus iškėlė į Linkuvą, ten geros ir naujos patalpos.

Visiems sakau, kad senelių namus įrengs tik parapija, kad nebūtų jokio supriešinimo, kad nekiltų jokio interesų konflikto. Dėl būsimo projekto įgyvendinimo manęs niekas nieko neklausė, nesisiūlė bendradarbiauti.

- Esate įsikūrę naujoje ir erdvioje klebonijoje. Kas statė šį pastatą?

- Buvęs klebonas Alfonsas Rimkus Rozalime trejus metus dirbo, rūpinosi to pastato statyba (renovuotas buvęs senas pastatas). Tai buvo bendras projektas, kurį įgyvendino Rozalimo miestelio bendruomenė ir parapija, padėjo vyskupija, sulaukta lėšų iš Vokietijos. Pastatas erdvus, pirmajame aukšte yra klebonija, klebonui gyventi skirtos patalpos, o antrajame aukšte – parapijos namai, salė ir kambariai. Ateityje planuojame rengti jaunimo stovyklas.

- Kokie ryšiai su miestelio bendruomene, kuriai vadovauja Rozalimo ambulatorijos gydytoja Virginija Kazlauskienė?

- Na, su pirmininke buvo kilę tam tikrų nesusipratimų dėl ligonių lankymo. Paskambina gydytoja ir sako – reikia skubiai nuvažiuoti pas silpną ligonį suteikti paskutinį patepimą. O kur aš esu, nepaklausė... Toks išbandymas man teko, kai Rozalime dirbau tik pusantros savaitės... Šeštadienį 8 valandą šv. Mišios, bet gydytoja pranešė, kad iš pat ryto reikia vykti pas ligonį. Negalėjau tą valandą vykti. Tas ligonis dar dvi savaites išgyveno. Stengiuosi visur suspėti.

Rozalimo bažnyčios zakristijonas Kazimieras RAILA:

- Kunigas A. Žibėnas labai geras žmogus, daug jaunimo pritraukė į bažnyčią. Geresnio dvasiškio Rozalimas tikrai neturės. Aš čia dirbu 23 metus. Kas rašė tą anoniminį skundą? Bažnyčia visada turėjo priešų. Gal anksčiau miestelio gydytoja viskuo per daug rūpinosi. Kaip sakoma, kas per daug – negerai.

Altarista Anicetas KISIELIUS, Rozalimo parapijoje klebonu dirbęs 41 metus, visų pagarbiai vadinamas tėveliu:

- Nustokime pavydėti. Tas skundas – kažkieno pavydo proveržis. Negerai, kai koks pavyduolis Judas kalba visų tikinčiųjų vardu. Jaunasis kunigėlis labai stropus, neturi pasipūtimo, išdidumo, yra labai tolerantiškas. Jis dažnai ateina pas mane į altariją, pabendraujame, pasitaria, klauso mano žodžių. Žmonės jį tikrai gerbia.

Rozalimo miestelio bendruomenės pirmininkė, Rozalimo ambulatorijos gydytoja Virginija KAZLAUSKIENĖ:

- Nereikia reaguoti į anoniminius skundus. Ir buvusį kleboną Alfonsą Rimkų kažkas skundė, rašė anoniminius raštus. Kažkas pasiekė tikslą – klebonas buvo iškeltas į kitą parapiją. Norėčiau, kad pasibaigtų šmeižtai. Mūsų šeima ir dabar palaiko ryšius su buvusiu klebonu A. Rimkumi, jis yra mūsų šeimos draugas... Aš kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią. Kunigas A. Žibėnas labai gražiai bendrauja su jaunimu, vaikai renkasi į parapijos namus, su jais bendraujama, mokosi poterių. O kokios iškilmingos buvo Bernelių šv. Mišios Kūčių vakarą. Visų Šventųjų dieną koplyčioje buvo surengtas prasmingas literatūrinis vakaras, per Mirusiųjų pagerbimo dieną kapinėse ėjo iškilminga procesija. Džiugu, kad jaunimas vėl atranda kelią į bažnyčią. Per pusmetį klebonas padarė daug gražių darbų. Parapijos tikintieji atsiriboja nuo šmeižikiškos informacijos apie kleboną A. Žibėną.

Rozalimo bažnyčios tvarkytoja, bendruomenės tarybos narė Vida IGNATJEVIENĖ:

- Rozalimiečiai supriešinti, įtarumo šešėlis mestas ant visų tikinčiųjų. Kažkas gerai pasakė – prasidėjo raganų medžioklė, vienas į kitą žiūri kaip į priešą ir spėlioja: o gal jis rašė, buria iš kavos tirščių ir toliau spėlioja. Visi esame ne savo valia padaryti šmeižikais. Nesmagu gyventi, kai tokios nuotaikos. Ir kokių gandų neprisiklausome! Žmonės kalba, kad Rozalimo parapijos senelių namų statyba suinteresuotas kitas klebonas. Kiekvieną dieną vis kitokios versijos kuriamos.
Gal šis įvykis bus gera pamoka įvairių skundų rašinėtojams: parapijiečiai sako griežtą ne šmeižikams. Surinkę parašus, vyksime pas vyskupą ir pasakysime visą tiesą apie jauną ir darbštų kleboną.

Rozalimo bendruomenės tarybos narys Eugenijus LABANAUSKAS:

- Smagu, kad sekmadieniais į pamaldas susirenka pilna bažnyčia tikinčiųjų. Anksčiau taip nebuvo. Nustebome išgirdę, kad skunde neva nurodoma, jog Rozalimo parapiją galėtų aptarnauti Klovainių klebonas. O kodėl ne Rozalimo klebonas Klovainius galėtų globoti? Pamąstymams – plati erdvė. Skaudu, kad kažkas norėjo apjuodinti mūsų kleboną – nuoširdų, darbštų ir veiklų ganytoją.