Pirmosiomis sausio dienomis Europą sudrebino Vokietijoje kilęs skandalas, sujaukęs visą vietinę maisto pramonę. Paaiškėjo, kad vištų lesale buvo rasta žmogui pavojingų nuodų – dioksino. Vėliau pranešta, kad dioksinas pateko į pašarus Vokietijos paukštynuose ir kiaulių fermose dėl pašarų gamintojos „Harles & Jentzsch“ kaltės – ji naudojusi toksines riebiųjų rūgščių atliekas, gautas gaminant biodyzelino kurą.

Manoma, kad iki 3 tūkst. tonų kenksmingų priedų lapkritį ir gruodį galėjo būti parduota 25 pašarų gamintojams, kurių įmonės veikia penkiose iš 16 Vokietijos žemių. Nustačius šį faktą, šiaurinėje Žemutinės Saksonijos žemėje buvo uždaryti daugiau nei tūkstantis ūkių, taip pat likviduota per 8 tūkst. vištų.

Nuodingas pašaras

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius ramina Lietuvos vartotojus, kad panašus incidentas Lietuvoje technologiškai neįmanomas. „Lietuvoje veikia keturios biodyzeliną gaminačios bendrovės, kurios spaudžia rapsus aliejui ir degalams gaminti, o likusios išspaudos ruošiamos pašarų gamybai. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad šiame procese užkrėtimo pavojaus nėra“, – tikina VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, vokiečiai gamindami biodyzeliną papildomai atskiria iš išspaudų riebalus, kuriuose po dar vieno techninio apdorojimo kaupiasi nedidelė dioksino koncentracija.

Nedidelę dalį tų riebalų pagal pašarų receptūras vokiečiai naudojo gamindami paukščių, kiaulių ir triušių pašarus. Z. Stanevičiaus vertinimu, tai buvo labai neatsakingas vienos kompanijos veiksmas ir jis gali turėti neigiamų pasekmių Vokietijos maisto pramonei.

Tiria dukart

VMVT direktoriaus pavaduotojas sako, kad Vokietijoje kilus dioksino skandalui, Lietuvoje buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. „Galiu drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos kiaušiniai ir paukštienos gaminiai saugūs. Dabar reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad užkrėsti produktai nepasiektų Lietuvos vartotojų“, – sako Z. Stanevičius.

VMVT sugriežtino iš Vokietijos rizikos zonų įvežamų produktų patikrą. Sausio viduryje
buvo sulaikytas sunkvežimis su 50 tonų šaldytos mėsos iš Vokietijos. Nors dokumentai tvarkingi ir turimi tyrimų rezultatai nerodė dioksino likučių, tačiau VMVT, įvertindama, kad kilmės šalis yra didesnės rizikos zona, savo laboratorijoje pakartotinai atliko patikrinimus, ir mėsa saugi vartoti. Tikimybė, jog Lietuvos paukštynuose galėtų įvykti tokio masto skandalas – labiau teorinė, ramina VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Mat šalies paukštynuose dėl itin didelės šio verslo konkurencijos veikia dviguba kokybės kontrolė. Be privalomų oficialių tyrimų, patys gamintojai yra suinteresuoti savo gaminius reguliariai tikrinti atestuotose laboratorijose. Didžioji dalis tyrimų atliekami VMVT priklausančiame Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, todėl, pasak p. Stanevičiaus, „situacija yra stebima“. Patiems verslininkams būtų labai neparanku, jei kiltų įtarimų dėl užkrėstų produktų. Nes tokiu atveju jų verslas galėtų tiesiog žlugti, įsitikines VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Briuselis ramina

Apie dioksino skandalą sužinojo ir Europos Komisija (EK). Oficialiame Europos Komisijos pranešime teigiama, kad nuogąstavimai dėl dioksino vokiško maisto produktuose yra perdėti. Pasak EK oficialaus atstovo Frederico Vincento, vištų kiaušinių ir jų produktų Vokietijoje tarša yra nedidelė, tad tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai nekelia. EK atstovas pabrėžė, kad šiuo metu tik viena šalis – Pietų Korėja paskelbė laikinai uždraudusi vokiškos kiaulienos importą, – ES tai vertina kaip neproporcingą priemonę. Tuo tarpu Rusija tik paskelbė kontroliuosianti atitinkamą produkciją.

„Jie kai kurios ES narės dabar uždraustų importuoti produktus iš Vokietijos, tai būtų taip pat neproporcinga priemonė. Nėra paskelbta, kad šie maisto produktai keltų pavojų žmonėms.

Produktuose, kurie buvo patikrinti Vokietijoje, arba nieko nebuvo surasta, arba aptiktas taršos lygis buvo labai mažas“, – atkreipė dėmesį EK atstovas. Jis užsiminė, kad Vokietija laikėsi ES taisyklių ir operatyviai perspėjo dėl galimo vieno ar kito produkto pavojingumo.

„Tai tik parodo, kad atitinkamas ES mechanizmas funkcionuoja tinkamai“, – sako p. Vincentas ir priduria, kad toliau mėginama nustatyti taršos priežastis. EK primena, jog ES veikia produktų kilmės nustatymo sistema, kad būtų užtikrintas jų saugumas. „Vartotojas, norintis gauti informacijos, turi galimybę ją gauti ir ras internete ar spaudoje pateiktuose produktų sąrašuose“, – sako F. Vincentas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad platintojai turi teisę imtis prevencinių priemonių ir išimti iš prekybos kai kuriuos produktus. Europos Komisijos atstovas pranešė, kad Briuselyje ES žemės ūkio sektoriaus specialistai tarsis, kokių perspėjimo techninių priemonių reikėtų imtis, jeigu paaiškėtų nauji produktų taršos atvejai.