Nors pernai kai kurie ūkininkai patyrė nuostolių sudarę išankstines grūdų supirkimo sutartis, tačiau šįmet daugelis vėl jas sudaro. Net kantriausiesiems sunku atsilaikyti, nes šįmet išankstinės supirkimo kainos artėja prie rekordinių. Bet atidesni ūkininkai siūlomose jiems sutartyse pastebi nemažai nepalankių sąlygų.
Aplinkybės pasaulinėje rinkoje
Pasaulinėje rinkoje varžomasi dėl būsimo derliaus. VL žiniomis, kai kurios grūdų supirkimo bendrovės Lietuvoje, tikriausiai nujausdamos būsimą alkį, grūdų ieško net Kazachstane. Tačiau ir šioje šalyje kviečių kaina pasiekė 300 USD/t (795 Lt/t). O pridėjus transporto išlaidas pirkti nebeapsimoka.
Dėl kokių priežasčių kainos kopia į viršukalnes?
„Po Rusijos vyriausybės sprendimo uždrausti grūdų eksportą, kviečių ir kukurūzų supirkimo kainos per vieną parą išaugo daugiau kaip 50 USD/t. Manoma, kad šioje šalyje grūdų rinka geriausiu atveju atsigaus tik kitąmet. Pasėta gerokai mažiau nei planuota, neužtenka sėklos. Be to, reikia įvertinti itin nepalankias oro sąlygas. Australijoje ir Argentinoje – potvyniai. Manoma, kad Australijoje net 50 proc. kviečių bus pašarinių kokybės. Tačiau gali būti ir blogiau, nes apsemtais geležinkeliais grūdų neįmanoma nuvežti iki uostų. Kita vertus, ir Europoje padėtis sudėtinga – ne iš visur įmanoma išvežti grūdus. Vienur sniegas, kitur – potvyniai“, – sako AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovas Daivas Malinauskas.
Kyla ne tik kviečių, bet sojų, rapsų ir kitų kultūrų kainos. Kai kurių grūdų kainos rinkoje fiksuotos net 18 mėnesių. Taip Vakarų Europos šalyse elgiasi grūdų augintojų kooperatyvai.
„Šiuo metu išankstinės grūdų supirkimo kainos Lietuvoje artėja prie 2007–2008 m. sezono piko, tetrūksta 10–15 proc. Dabar už kviečius žadama mokėti apie 700–750 Lt/t, (pernai – nuo 360 Lt/t), už rapsus – 1 450 Lt/t (pernai – nuo 870 Lt/t). Taigi kainos ūkininkus vilioja.
O gal kainos augs ir toliau? Štai kai kurie ekspertai optimistai mano, kad rapsų kaina gali pasiekti 1 700 Lt/t. Kiti svarsto, kad jei bus itin geras derlius, kainos gali mažėti. Kiek? Kalbama apie pokyčius, siekiančius 150–200 Lt/t.
Apskritai grūdų atsargų pasaulinėje rinkoje užtenka, badas negresia, tačiau yra galimybių rinkoje veikti ir spekuliantams. Gyvename ekonomikos krizės sąlygomis, todėl vartotojai dabar neturi ir artimiausiais metais neturės tiek pinigų, kiek turėjo 2007-aisiais.
Sutartyse – išskirtiniai reikalavimai
Po pernykščio sezono buvo akivaizdu, kad ūkininkai vengs pasirašyti išankstines sutartis. Tačiau padėtis rinkose pasikeitė iš pagrindų.
„Šįmet padėtis kitokia. Jau dabar siūloma kviečius supirkti daugiau nei du kartus brangiau nei pernai. Ir pagal padėtį pasaulinėje rinkoje galima daryti išvadą, kad kainos nekris. Todėl, net pasimokęs iš praėjusių metų klaidų, aš šįmet sudarysiu išankstinę sutartį parduoti 20–25 proc. būsimo derliaus“, – sako Kupiškio rajone ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius.
Tačiau ūkininkas pataria atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, kuriose neretai būna paslėptos ūkininkams nepalankios sąlygos.
Šią aplinkybę paminėjo ir Akmenės rajone ūkininkaujantis Valius Ąžuolas.
„Išankstines sutartis sudariau dėl 20 proc. būsimo derliaus, tačiau buvo problemų pasirašant sutartis. Kažkodėl nedavė jų pavyzdžių, kad galėčiau pasikonsultuoti su teisininkais. Mane stebino, kad kai kurios įmonės numatė labai griežtus derliaus pristatymo terminus, jeigu nesuspėsi – laukia didelės baudos. Mačiau ir kitų keistų sąlygų, todėl kol išsirinkau, atsisakiau net trijų kompanijų pasiūlymų“, – sako V.Ąžuolas.
Įdomu, kad kai kurių kompanijų sutartyse reikalaujama, jog ją pasirašantis ūkininkas būtų pakaltinamas, t. y. sveiko proto, ir kad prieš pasirašydamas sutartį nevartojo narkotinių medžiagų.
Pakeitė nuomonę
Iš esmės apie išankstines sutartis nuomonę pakeitė ir Skuodo rajone ūkininkaujantis Vidmantas Doniela: „Ankstesniais metais nesudarydavau išankstinių sutarčių. Ir šįmet dar norėjau šiek tiek palaukti, bet nebeištvėriau, nes pernelyg didelis noras daugiau uždirbti gali pakenkti. Nusprendžiau parduoti 30–40 proc. būsimo derliaus. Atsargai pasilikau, nes prasto derliaus atveju, jei neužauginčiau numatyto grūdų kiekio, tektų mokėti baudas.“
Tačiau ūkininkas mano, kad šįmet grūdų supirkimo kainos labai nekris, todėl tikisi ir likusią derliaus dalį parduoti ne mažesne kaina.
Raseinių rajone ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas išankstines sutartis sudarė neabejodamas.
„Manau, kad turėčiau užauginti 5 t/ha, todėl vieną toną būsimo derliaus nuo kiekvieno ha nusprendžiau parduoti pagal išankstines sutartis. Kol kas tiek. Jeigu matysiu, kad derlius tikrai bus geras, tada sudarysiu daugiau sutarčių“, – sako A.Bardauskas.
O jeigu tiksliau, ūkininkas sudaro tiek sutarčių, kiek jam reikia apyvartinių lėšų. Likusią derliaus dalį parduoti neskubės, lauks geriausios kainos.
Kaip apskaičiuoti savo kainą
Pasak D.Malinausko, kiekvienas ūkininkas turi pats apskaičiuoti, kiek gali grūdų parduoti pagal išankstines sutartis, kad nerizikuotų. Be to, kiekvienas gali apskaičiuoti ir jam tinkamą kainą – apsimoka parduoti ar ne.
„Planavimas būtinas. Juk kai kurie ūkininkai yra pasiskolinę iš bankų, lizingu pirko žemės ūkio techniką, todėl reikia numatyti pinigų srautus“, – sako D.Malinauskas.
Daugelis ūkininkų jau įsigijo trąšų. Taigi galima prognozuoti derlių ir apskaičiuoti, kokia supirkimo kaina jį tenkintų.
„Įvertinę trąšų įsigijimo kainą gruodžio mėnesį, kai daugelis ūkininkų jas įsigijo, ir tikimybę pasiekti 4 t/ha kviečių derlių, esant dabartinėms išankstinėse sutartyse nustatytoms kainoms, ūkininkai galėtų gauti 1 000 Lt/ha pelną. Kiekvienas ūkininkas turi nuspręsti, ar tokia supirkimo kaina jam palanki“, – pataria D.Malinauskas.
