Kalakutai, žąsys, antys – tradiciniai Kalėdų stalo atributai. Tačiau norint paruošti tradicinius kalėdinius patiekalus – pavyzdžiui, kalėdinę žąsį, – neretai tenka ne tik pakratyti piniginę, bet ir iš anksto pas ūkininkus užsisakyti paukštį. Kitu atveju gali tekti tenkintis į ragą sušalusia žąsimi iš prekybos centro ar apskritai vištiena.
Panevėžio rajono Kritižio kaimo ūkininkas Algirdas Bielinis teigė nebeturintis nė vienos žąsies – visas išpardavė, o vakar kaip tik išvežiojo paskutinius užsakymus. Tiesa, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, daug žąsų ir neturėjęs: kadangi ūkyje vyko remontas, pardavimui A. Bielinis augino tik apie 200 paukščių, o ankstesniais metais jų būdavo ir apie 500.
Šiemet žąsis ūkininkas pardavinėjo dviem litais brangiau nei pernai – po 20 litų už kilogramą. Tačiau ir individualūs pirkėjai, ir įmonės paukščius greitai išgraibstė, o užsisakinėjo jau nuo spalio. „Ar krizė, ar ne, žmonėms vis tiek reikia valgyti“, – kalbėjo A. Bielinis. Juolab kad šiais metais atsirado daugiau įmonių, ieškojusių žąsų kalėdinėms dovanoms.
Ūkininkas sakė žąsis šį sezoną išpjovęs anksti ir užšaldęs – dėl brangių grūdų nebeapsimokėjo jų auginti iki pat Kalėdų. „Tuomet, viską suskaičiavus, pelno būtų likęs nulis, – atviravo A. Bielinis. – O pirkėjams, kaip jie patys tikina, juk nėra jokio skirtumo – šaldytos žąsys ar ne. Vis tiek reikia keturias valandas kepti!“
Laukia daugiau pirkėjų
Prekeiviai sako pastebintys, kad pirkėjai, vienais metais pageidavę, pavyzdžiui, žąsies, kitais metais, stengdamiesi paįvairinti Kalėdų stalą, mieliau renkasi kitą paukštį. Galbūt dėl to kalakutai šiemet nėra tokie populiarūs kaip pernai. Juos Panevėžio rajone auginanti ūkininkė Audronė Kiškienė skundžiasi bent jau kol kas sulaukianti mažiau pirkėjų. „Pernai taip pat buvo krizė, tačiau taip dar nesijautė“, – tikino dienraščio pašnekovė.
Tiesa, laiko iki švenčių dar yra, tačiau, pasak A. Kiškienės, sunku prognozuoti, ar prekyba kalakutiena pagyvės. Vilties ūkininkei teikia tai, kad pagrindinis pirkimas paprastai būna paskutinę savaitę prieš Kalėdas.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, panevėžiečiai šventiniam stalui mielai perka tiek visą kalakutą, tiek jo dalis. Tiesa, perkantys visą kalakutą ieško mažesnių – maždaug 3–5 kilogramų paukščių, o Audronės ir Rolando Kiškių ūkyje jie paprastai užauga didesni.
Kaina, tikina A. Kiškienė, šiemet panaši kaip ir pernai, o kai kurių kalakutienos produktų net ir sumažėjusi.
Kiškių šeimos ūkyje užauginta produkcija prekiauja dviejose Panevėžio turgavietėse – prie „Žaros“ ir centrinėje. Todėl A. Kiškienė teigia pastebėjusi, jog prekyba dar labai priklauso ir nuo orų, o šie artimiausiomis dienomis žadami ne itin geri.
A. Kiškienės manymu, laiko prieškalėdinei prekybai liko nebedaug – 2–3 dienos. Tad jei prekyba pajudės, pajudės tuomet, – galbūt ją išjudinti padės ir švenčių namo grįžtantys emigrantai. Mat kalakutus iš šio ūkio daugiausia įsigyja privatūs asmenys.
Kita vertus, pasak ūkininkės, kalakutas paprastai kepamas pirmąją Kalėdų dieną, o prieskoniams gerai įsigerti reikia nemažai laiko. Tad vilties ketvirtadienį penktadienį dar sulaukti pirkėjų paprastai nebūna.
Triušio metais – triušiena
Ateinantys 2011 metai, pagal kinų kalendorių, laikomi Triušio metais, tad tarp pirkėjų populiari ir triušiena. Šią dietinę mėsą panevėžiečiai ir šiaip neprastai perka, tačiau triušių augintojas Eduardas Kubilius neabejoja, jog artėjantieji Triušio metai pridėjo prekybai gyvumo – ir dar kiek: kai kuriems interesantams ūkininkas net buvo priverstas atsakyti. „Tiek triušienos neturime, kokia paklausa“, – apgailestavo E. Kubilius, užsiimantis ne mėsine, o kailine triušininkyste. Vis dėlto prieššventiniu sezonu sakė vos spėjantis suktis. Triušieną ir įvairius gaminius iš triušio kailiuko dabar noriai perka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Užsakymus pateikia dar spalį ar net rugsėjį.
„Kasmet vis daugiau įmonių užsisako. Gal kad aiškiname, populiariname triušienos naudą?“ – svarsto E. Kubilius.
Ilgaausių mėsą ūkininkas šiemet parduoda po 20 litų už kilogramą. Produkcijos šeima jau niekur nebeveža parduoti – viskas ir taip nuperkama vietoje. „Kas paragauja, nebeatsisako triušienos“, – džiaugėsi E. Kubilius.
O štai kailiniai gaminiai gerokai brangesni. Pavyzdžiui, už kailinę kepurę prašoma ir 150 litų. Bet E. Kubilius teigė pastebintis, jog prieš šventes jos nė kiek ne mažiau populiarios nei triušių mėsa. „Praėjusi žiema parodė, kad yra dar Lietuvoje žiemų, ši vėl rodo nagus“, – šypsojosi ūkininkas.
Renkasi ne tik pigesnius
Didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos be rausvašonių obuolių, pagražinančių ne tik stalą, bet neretai ir Kalėdų eglutę. Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė „Panevėžio balsui“ pasakojo pirkėjų pagyvėjimą jaučiantys nuo praėjusios savaitės pabaigos, tačiau labai didelio bumo nėra.
V. Kuliešienės pastebėjimu, žmonės perka obuolius, bet ne tiek, kiek anksčiau, – vis dar jaučiama krizė, o ir obuoliai dėl menkesnio derliaus šiemet brangesni. Kita vertus, daug panevėžiečių prieš šventes leidžia sau įsigyti ir brangesnių obuolių.
„Turime ir pigesnių obuolių, ir brangesnių, tačiau, kiek pastebėjome, prieš šventes žmonės daugiau renkasi gražesnius“, – sakė V. Kuliešienė.
Vietinių obuolių pasiūla gana gausi: pradedant kainuojančiaisiais 80 centų ir baigiant 3,50 lito vadinamaisiais vienetiniais obuoliais. Tačiau paklausiausi išlieka iki 2 litų už kilogramą kainuojantys obuoliai.
Kiek produkcijos parduos prieš šventes, Dembavos medelyno direktorė nedrįso spėlioti. Tačiau V. Kuliešienė sako jau galinti drąsiai sakyti, jog šie metai bendrovei buvo nei labai geri, nei labai blogi. Praėjusi šalta žiema iššaldė daug žiedų, tad obuolių derlius buvo mažesnis. Tačiau pakilo obuolių kaina.
Dėl mažesnio derliaus šiemet obuoliai vakuuminėse kamerose nesaugomi – neapsimoka, nors laikosi prasčiau nei ankstesniaisiais metais, greičiau genda. Nepaisant to, tikimasi, kad Panevėžio rajone užaugintų obuolių bus galima įsigyti dar ir visą sausį, o gal net ir vasario pradžiai užteks.
