Tačiau alyvuogės – ne vienintelis aliejinis augalas, iš kurio galima jį spausti. Saulėgrąžos, linų sėmenys, sojos taip pat tinka šiems tikslams. Yra ir egzotiškesnių, mažiau mums žinomų aliejinių augalų, pavyzdžiui, dygminai, kanapės, judros.
Šiauriečiai dabar irgi turi vieną puikų aliejinį augalą, iš kurio gautas aliejus savo sudėtimi nė kiek ne prastesnis už kitus. O kai kuriomis savybėmis net pranašesnis. Tai – rapsai! Juos augina kanadiečiai, skandinavai, taip pat ir lietuviai. Tačiau šiauriečiai gal kuklesni už pietiečius ir savo produktų nereklamuoja taip garsiai.
Lazdijų rajono ūkininkas Edmundas Jastramskas ekologišką rapsų aliejų iš paties užauginto derliaus spaudžia jau ne vienerius metus. Per tą laiką šis nuostabus produktas savo puikiu skoniu išreklamavo pats save. Dabar dzūko ūkininko pagaminto aliejaus nuolatiniai pirkėjai nekeistų į jokį kitą. O viskas prasidėjo nuo sumanymo... gaminti biokurą traktoriams.
Kol varikliai negedo, laukai blynais kvepėjo
Spausti rapsų aliejų ūkininkas sugalvojo ne dėl maisto. Prieš dešimt metų buvo toks laikas, kai visi agitavo gaminti biokurą. Kadangi įvairiomis agronominėmis ir inžinerinėmis naujovėmis besidomintis E. Jastramskas rapsus auginti jau buvo bandęs, idėja susižavėjo. Jurbarke gyvenantis ūkininko giminaitis turėjo spaudyklą, tad iš užaugintų rapsų vyrai pamėgino gaminti aliejų. Vėliau pagal giminaičio turimą aparato pavyzdį tokį savo ūkiui pagal užsakymą pasigamino ir E.
Jastramskas. Išspausto rapsų aliejaus tuomet ūkininkas maistui nenaudojo, jį pylė į traktoriaus baką.
„Tais laikais žemdirbiams skirtam kurui nuolaidų nebuvo, todėl norėjau kasmet auginti apie 10 ha rapsų, iš kurių gautą aliejų naudosime savo technikai kaip kurą. Planą vykdėme tol, kol ėmė gesti traktorių varikliai. Bėda ta, kad nuo tokio kuro ant filtrų atsirasdavo daug nuosėdų, juos užkišdavo“, – pasakoja ūkininkas. Mat grynas rapsų aliejus ne itin tinka šiam tikslui nepritaikytiems traktoriams. „Kol varikliai negedo, technika dirbo puikiai, laukai blynais kvepėjo“, – juokauja dzūkas.
Užuot gaminę biokurą, įregistravo ekologinį ūkį
Vėliau jis išsiaiškino tikrąją biodyzelino gamybos technologiją ir norėjo ją įdiegti savo ūkyje. O tam į rapsų aliejų dar reikėjo priedų: šarmo, metanolio. Šioji medžiaga, iš pažiūros niekuo nesiskirianti nuo paprasto spirito, deja, labai nuodinga, mirtina dozė – vos kelios dešimtys gramų.
Todėl ūkininko šeima ėmė protestuoti, esą laikyti ūkyje tokius nuodus tikrai ne pats geriausias variantas. Biodyzelinui gaminti reikėjo gauti atitinkamus leidimus, pritaikyti patalpas, užtikrinti saugumą. O kur dar gamybos šalutiniai produktai, kuriuos nežinia, kur būtų reikėję padėti.
„Šventežerio kaimas – mūsų gimtinė. Galbūt čia gyvens ir ateinančios kartos. Galvoju, jeigu užsiteršime visus kampus, bus negerai“, – istoriją tęsia ūkininko dukra Nijolė Kreizienė.
Užuot gaminus biodyzeliną, 2002 m. buvo įregistruotas tausojantis, o po dvejų metų – ekologinis E. Jastramsko ūkis. Kurį laiką nuosavą rapsų aliejų ūkininkas dar pylė į traktorių bakus, o šeimos moterys ėmė pilti ir į keptuvę...
Išpopuliarėjo be didelių pastangų
„Kai įregistravome ekologinį ūkį, aliejų iš ekologiškų rapsų pilti į traktorius, sakome, gal nuodėmė. Visgi per geras produktas. Be to, žemdirbiams jau buvo skiriamos kompensacijos už kurą, tad labiau apsimokėjo jo nusipirkti“, – pasakoja E. Jastramskas. Ūkyje spaustą aliejų jis ėmė pardavinėti kaimynams, pažįstamiems ir draugams, už litrą prašydamas vos po du litus. Aliejus išpopuliarėjo greitai, nors to, regis, nė nesiekta.
Žmonės, kaip pasakoja ūkininko dukra, į ūkį ėmė patys plūsti. Tai paskatino gamybą legalizuoti. E. Jastramskas pasikvietė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, taip pat ekologinę gamybą sertifikuojančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ specialistus. Jie apžiūrėjo patalpas, davė nurodymus, kur ir ką dar padaryti. Ūkininkas viską sutvarkė ir gavo reikalingus leidimus. Tad jau dvejus metus ūkyje gaminamas ne bet koks, o ekologiškas rapsų aliejus.
Dabar E. Jastramskas dirba 150 ha žemės. Prieš keletą metų ekologinį ūkį įregistravo ir žentas Algirdas Kreiza. Gretimoje sodyboje gyvenanti anūkė taip pat įkūrė ekologinį ūkį. Nė vienas šeimos narys tokiu pasirinkimu nesuabejojo. Garbingo amžiaus sulaukęs E. Jastramskas po metų kitų savo ūkį ketina perrašyti jauniausiam anūkui Linui, Nijolės sūnui. Nors vaikinas netrukus baigs aukštuosius elektronikos mokslus, žemės ūkio nesibaido. Sutartinai dirbanti E. Jastramsko šeima turi įvairiausių ateities planų.
Gamta viską sutvarko savaip
Ekologiškus rapsus auginti E. Jastramskas pradėjo pirmasis Lietuvoje, niekas jų tokiu būdu neaugindavo, nes baiminosi, kad be chemikalų nepavyks apsiginti nuo ypač žalingų kenkėjų: spragių, pažeidžiančių daigus, ir žiedinukų, graužiančių pumpurus. Tačiau ekologiniame ūkyje gamta viską sureguliuoja taip, kad būtų pusiausvyra. Nors dalį žiedpumpurių ir tenka paaukoti vabaliukams, likusiose ankštarose užauga stambesnės sėklos, nes augalui mažiau jų reikia išmaitinti.
Dabar ūkyje kasmet sėjama apie 25–30 ha rapsų. Pernai iš hektaro ūkininkas prikūlė po 2,2 t sėklų. Palyginti su chemizuotu ūkiu, tai per pusę mažiau, tačiau E. Jastramskas tokiu derliumi patenkinas. Šiemet gamta nebuvo tokia palanki, tad ir rapsai derėjo prasčiau, bet optimistiškai nusiteikęs dzūkas dėl to nė kiek neišgyvena. Tokių metų, kad kenkėjai būtų visiškai sunaikinę rapsų derlių, ūkyje nėra buvę. Iš rapsų tonos gaunama apie 300 litrų aliejaus. Išspaudas ūkininkas taip pat parduoda, nes jos – puikus pašaras gyvuliams, kaimyniniai ūkiai mielai viską išperka.
Labai domisi įvairiais aliejiniais augalais
Įvairiais aliejiniais augalais besidomintis E. Jastramskas nesitenkina jau pasiektais rezultatais. Ieško naujovių, plečia asortimentą. „Lietuvoje gal nėra tokio augalo, kurio būčiau nepabandęs auginti“, – vėl šypsosi ūkininkas. Jis labiausiai simpatizuoja aliejiniams augalams. Augino sėjamąsias judras, dygminus, sojas, sėmeninius linus. Pasak ūkininko, dygminai labai populiarūs Izraelyje. Jeigu jau šių augalų aliejų vertina žydai, vadinasi, tai tikrai geras produktas.
Šiemet lazdijiškio laukuose pribrendo saulėgrąžos. Anksčiau ūkininkas savo žemėje buvo pasėjęs kelis kilogramus šių augalų, tai derliaus nė kiek neliko, nes viską išlukšteno paukšteliai. Todėl šiemet jis nutarė plotą padidinti. Penkių hektarų derliaus sparnuočiai jau „neįveikė“, taigi liko ir ūkininkui. Iš hektaro vidutiniškai prikulta tona saulėgrąžų. Kadangi augalai buvo pasėti prastesnėse žemėse, tai didelio derliaus nesitikėta. Ūkininkas sako, kad geresnėse žemėse realu prikulti apie 2 t.
Labai ūkininkui rūpi kanapės, iš kurių sėklų taip pat galima spausti aliejų. Tačiau priešingai nei kitose ES šalyse, Lietuvoje pluoštinių kanapių, nors jos neturi narkotinių medžiagų, auginti neleidžiama. Lietuvos valdžia vis nesiryžta šių augalų įteisinti, nors draudimas ir prieštarauja ES teisės aktams. Vis dėlto E.Jastramskas, kaip ir kiti ekologinių ūkių savininkai, tikisi, kad neilgai trukus ir mūsų valdžia susipras pluoštines kanapes legalizuoti. Lazdijiškis sako, kad tuomet jis būsiąs pirmasis, sėsiąs šių vertingų augalų.
Kitais metais jis tikisi gauti ir ukrainietiškų naujų ankstyvų veislių sojų sėklų. Anksčiau lazdijiškis augino jas, tačiau veislė nebuvo tinkama mūsų klimatui, augalai būdavę žemi, vos po kelias ankštis užmegzdavo. Todėl ekologiniame ūkyje, kur negalima naudoti chemikalų, pasėlį užgoždavo piktžolės. Ukrainietiškų veislių sojos aukštos, ankstyvos, tad ūkininkas tikisi, kad jų auginimas būtų sėkmingesnis.
Realizacija patikėta dukrai
Ekologiškas rapsų aliejus spaudžiamas mechaniškai, šaltuoju būdu, į jį nededama jokių cheminių priedų (nei dažiklių, nei konservantų ar dezodorantų). Viskas natūralu. Aliejaus spaudimo aparatą ūkininkas paprastai įjungia kartą per mėnesį ir dirba maždaug pusantros paros.
Šiemet E. Jastramskas jau išspaudė ir pirmuosius saulėgrąžų aliejaus mėginius. Jeigu gerai seksis naująjį produktą realizuoti, kitais metais planuojama padidinti auginamų saulėgrąžų plotą iki 10 ar net 15 ha.
Pasak N. Kreizienės, jų produktas ypatingas tuo, kad pagamintas šeimos ūkyje. „Pas mus ne pramoninė gamyba. Gamybos ciklas trumpas, nes patys auginame, patys derlių kuliame, patys jį džioviname, laikome aruoduose ir patys spaudžiame. Nenaudojame jokių filtrų, laikome maistinio plieno talpyklose. Išspaustą aliejų maždaug mėnesį brandiname, per tą laiką nusėda kietosios dalelės. Po to aliejų perpilame į išpilstymo talpyklas, ten jis dar pabūna, paskaidrėja. Tuomet produktą išpilstome į butelius, užklijuojame etiketes ir galima vežti į prekybą“, – gamybos ypatumus atskleidžia N. Kreizienė.
E. Jastramskas, kaip pats sako, rūpinasi gamyba: tiek rapsų ir kitų augalų auginimu, derliaus nuėmimu ir aliejaus spaudimu. O produkcijos realizacija patikėta dukrai. Ji, padedant kitiems šeimos nariams, aliejų veža į Vilniuje vykstančias ekologiškų produktų muges, kurias organizuoja „Tatulos programa“, turgų, taip pat pagal užsakymus pristato į mieste įsikūrusias ekologiškų produktų parduotuvėles. Jų dabar yra nemažai ir daugelis nori turėti rapsų aliejaus, nes tai papildo ekologiškų produktų asortimentą.
Butelius rado Italijoje
Aliejų ūkis pirmiausia pradėjo pilstyti į plastiko butelius. Tačiau tokia tara ūkininkų netenkino, norėjosi ir stiklinių butelių. Deja, kaip paaiškėjo ėmus ieškoti, Lietuvoje tamsių stiklinių butelių, skirtų aliejui, niekas negamina. Todėl tokios taros teko dairytis kitose šalyse.
„Radome Italijoje. Norėjome, kad butelis būtų gražus, išskirtinio dizaino, nes stikliniai buteliai nepigūs. Tad už tą kainą norisi ir gražaus daikto. Ant stiklinių butelių lipdoma etiketė taip pat brangoka, nes ji butelį atkartojančios formos ir tokią pagaminti kainuoja daugiau negu įprastą stačiakampę“, – N. Kreizienė pasakoja, kad išpilstyti aliejų į stiklinius butelius irgi sugaištama daugiau laiko, nes kamšteliai užsukami ir etiketės lipdomos rankomis.
Kiekvieną buteliuką prieš pardavimą reikia išblizginti, kad jis turėtų gražią prekinę išvaizdą. Nepaisant aukštesnės kainos, aliejus stikliniuose buteliuose gerai perkamas. Žmonės tokį aliejų perka kaip suvenyrą, dovanoms. Ypač prieš didžiąsias metų šventes.
Kainos didinti nenori
Į Vilnių paprastai vyksta Nijolė, jai talkina vyras Algirdas, sūnus Linas, dukra Justina. Vilniuje mugėse plastikinį butelį aliejaus ūkininkai parduoda ta pačia kaina, kaip ir iš namų – po 10 Lt už litrą. O parduotuvės, suprantama, dar užsideda savo antkainį. Stikliniuose buteliuose parduodamas aliejus brangesnis, nes tara kur kas brangesnė. Todėl už 0,75 l talpos aliejaus butelį ūkininkai prašo 16 Lt, o už 0,25 l – 7 Lt. „Mes atsižvelgiame į pirkėjo kišenę. Parduoti litrą aliejaus už 10 Lt yra tikrai pigu. O parduotuvėms dar turime padaryti nuolaidų, nes jos pačios užsideda nemažą antkainį. Anksčiau, kai buvo didesni uždarbiai, žmonės aliejų pirkdavo dėl to, kad jis, palyginti su kitais, buvo pigus. O dabar liko ištikimieji klientai, tikrai vertinantys šį produktą. Jie nėra turtuoliai, todėl kelti kainos mes tiesiog negalime. Mums smagu, kad kažkas mūsų produktą vertina“, – sako N. Kreizienė.
Kaip patyrė ūkininkai, pirkėjų įpročius valdo ne tik teigiama, bet ir neigiama informacija. Pernai vasarą internete kažkas išplatino iš užsienio kalbos verstą labai seną medžiagą, neva rapsų aliejus turi nuodingų medžiagų. Nesvarbu, kad tai buvo niekuo nepagrįsti kaltinimai, galbūt norint pareklamuoti alyvuogių aliejų, greitai pasijuto, kad produkto pirkimas sumažėjo. Nors vėliau mokslininkai interneto tinklalapiuose išplatino savo komentarus, paneigiančius kaltinimus, neigiamas poveikis rapsų aliejaus realizacijai jau buvo padarytas. Pasirodo, žmonės labai pasitiki internetu, nesvarbu, ar ten pateikiama informacija yra patikrina, ar ne, nesvarbu, kas ją išplatino...
Vėliau rapsų aliejaus paklausa pamažu atsigavo, nes geras produktas reklamuoja pats save.
Kodėl toks skanus?
N. Kreizienė gali išsamiai papasakoti, kuo rapsų aliejus vertingas. Juolab kad šis ūkyje gaminamas produktas buvo ištirtas Vokietijos mokslinėje laboratorijoje ir iš ten gauta išvada – aliejus puikios kokybės. „Pagalvojome: jeigu vokiečiai aliejų įvertino kaip geros kokybės produktą, kodėl jo nesertifikuoti ir nepatiekti vartotojams“, – sako N. Kreizienė.
Lazdijiškių ūkio aliejus pirkėjų vertinamas kaip itin skanus. Ne veltui, nes ūkininko šeima įdėjo daug pastangų, kad tokį pagamintų. Pirmiausia jie iš sėklas platinančios firmos atsivežė keliolikos veislių rapsų ir ragavo kiekvienos grūdelius. Tuomet visi šeimos nariai balsavo, kurie skaniausi. Apie atrinktas „skaniausias“ veisles dar papildomai ieškojo informacijos, kad įsitikintų, jog jas auginti tikrai verta. Rapsai gali turėti eruko rūgšties, kuri nėra gera organizmui. Maistinėse veislėse leidžiama iki 2 proc. šios medžiagos, tačiau ūkininkai nori, kad jos visai nebūtų. Todėl rapsų aliejų tyrė net dviejuose mūsų šalies laboratorijose ir įsitikino, kad šios medžiagos jame nėra.
Pasak N. Kreizienės, visi aliejai žmogui naudingi dėl juose esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių omega 3, omega 6 ir pan., kurių organizmas nesintetina ir dėl to turi gauti su maistu. Pavyzdžiui, linų sėmenų aliejus vertinamas dėl dvigubai didesnio nei žuvų taukuose esančio omega 3 rūgščių kiekio. Saulėgrąžų aliejus nuo kitų išsiskiria gausiu vitamino E kiekiu bei omega 6 rūgštimis. Alyvuogių aliejus vadinamas oleininiu, nes dominuoja mononesočiosios omega 9 riebiosios rūgštys. O rapsų aliejuje labai geras visų trijų rūšių omega rūgščių santykis. Šios gyvybiškai svarbios riebalų rūgštys stiprina smegenų funkciją, imunitetą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina širdį ir kraujagysles. Be to, rapsų aliejuje yra daug vitamino E.
Kam tinka, kaip laikyti
Šaltai spaustas aliejus labiau tinkamas naudoti šaltas. Tačiau N. Kreizienė sako, kad produktas gana stabilus, todėl jį galima vieną kartą kaitinti iki tam tikros temperatūros. Šaltai spaustas rapsų aliejus tinka salotoms, garnyrams, padažams, sriuboms, troškiniams paskaninti. Galima ir kepti. Daug kartų gruzdinti šiame natūraliame aliejuje nepatariama. „Aliejumi apšlakstytos salotos bus kvapios ir sveikos, kepami blynai, daržovės ir žuvis bus ne tik puikaus skonio, bei ir įgaus gražios aukso spalvos. Raugintų kopūstų mėgėjams visuomet patariu turėti šio aliejaus: smulkiai supjaustytą svogūną apšlakstykite juo ir įmaišykite į kopūstus. Jie bus ypač gardūs“, – pataria N. Kreizienė.
Pasak jos, šaltai spaustą rapsų aliejų reikėtų laikyti tamsiai ir šaltai (šaldytuve). Tuomet ilgai išlieka visos jo savybės ir maisto medžiagos. Tokį aliejų neigiamai veikia saulės šviesa, nes ji skaldo E vitaminą.