Vakar Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pareiškė, kad jam pavyko įtikinti žemės ūkio ministrą Kazimierą Starkevičių, jog popieriuje pakeitus seniūnijų ribas žemės derlingumas nepagerėjo, todėl ūkininkai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir toliau turi gauti išmokas kaip už nederlingą žemę.
Pasak rajono vadovo, problema dėl 2009–2010 m. išmokų žemdirbiams išspręsta jų naudai.
„Perbraižydami seniūnijų ribas mes tikrai nežinojome, kad nederlingose žemėse ūkininkaujantys rajono gyventojai nukentės. Kitaip būtume tam užbėgę už akių. Mums tai bus pamoka“, – teigė P.Žagunis.
Seniūnijų ribos rajono Tarybos sprendimu buvo pakeistos praėjusių metų pradžioje. Prasidėjus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui paaiškėjo, kad prie Panevėžio seniūnijos prijungtos Karsakiškio seniūnijos ūkininkai, apie 50 žmonių, nebegali gauti išmokų kaip ūkininkaujantys mažiau derlingose vietovėse.
Mat, pakeitus seniūnijų ribas, įstatymas, reglamentuojantis žemės derlingumo nustatymą, nebuvo peržiūrėtas. Nors ūkininkų žemė pakeitus teritorijos pavadinimą iš vietos nepasislinko, o joje nepradėjo geriau derėti nei javai, nei bulvės, nei kopūstai, popieriuje tapo priskirta prie palankesnių ūkininkauti vietovių.
Dėl to žemdirbiams grėsė prarasti daugiau kaip 100 tūkstančių litų išmokų.
Ūkininkei – dar vienas akibrokštas
Vakar mero dalyvauti spaudos konferencijoje pakviesta Panevėžio seniūnijos Samanynės kaimo ūkininkė Bronislava Šerelienė prisipažino lengviau atsidususi – pagaliau triumfavo sveikas protas ir ji atgaus prarastus 8 tūkstančius litų už praėjusius metus.
Tačiau moteris neslėpė, kad ją apskritai labai nuvylė įvairių institucijų biurokratinis požiūris į paprasto žmogaus problemas.
„Ne kartą rašėme Nacionalinei mokėjimo agentūrai, žemės ūkio ministrui K.Starkevičiui, kuris pats buvo ūkininkas ir turėtų gerai suprasti mūsų bėdas, bet veltui – niekas mūsų negirdėjo. Bandėme teisybės ieškoti teisme, bet iš ieškovų tapome atsakovais ir turėsime patuštinti kišenę dviem tūstančiais litų“, – su nuoskauda kalbėjo B.Šerelienė.
Panevėžio apygardos teismas atmetė jos prašymą, kad rajono Savivaldybė atlygintų padarytą žalą. Kitaip sakant, neįžvelgė Savivaldybės kaltės. B.Šerelienė ir jos vyras pripažinti kaltais dėl to, kad nesusivokė, kokios laukia pasekmės, kai jų žemė iš Karsakiškio seniūnijos popieriuje „persikėlė“ į Panevėžio seniūniją.
„Ne tik mes nežinojome, bet ir reformą vykdę valdininkai. Jeigu tvirtinama, kad tokie neišmanėliai kaip mes neturi ūkininkauti, tai gal įstatymų nežinantieji tegu nesėdi valdžioje“, – svarstė ūkininkė.
Buvo užspeitę į kampą
„Sekundė“ apie V.Šerelienės ir jos vyro Antano vargus rašė prieš porą savaičių. Ekologinės daržininkystės ūkį turintys sutuoktiniai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prieš porą metų įsipareigojo ūkininkauti ne mažiau kaip penkerius metus. Tuo metu jų žemė – 30 hektarų – dar buvo Karsakiškio seniūnijoje.
Nacionalinė mokėjimo agentūra pasižadėjo kasmet mokėti po 5000 litų.
Bet 2009-ųjų pradžioje Šerelių žemės formaliai atsidūrė jau Panevėžio seniūnijoje ir paaiškėjo, kad jie gaus mažesnes išmokas. Sutuoktiniai apskaičiavo, kad dėl reformos jie būtų netekę 25 tūkstančių litų.
Įrodyti, kad perbraižytos seniūnijų ribos neturi įtakos žemės derlingumui, jiems kainavo daug laiko, nervų ir pinigų.
