Maždaug trečdalio derliaus netekę javų augintojai derasi su kreditoriais dėl skolų atidėjimų. Ūkininkus kredituojančios žemės ūkio verslo bendrovės sako, kad jos nesuinteresuotos žemdirbių bankrotais, todėl linkusios laukti skolų grąžinimo.
Atsidūrė teismuose
Dėl nepalankių gamtos sąlygų šiemet nukentėjo daug Lietuvos ūkininkų, o ypač javų augintojai. Išankstines grūdų ir rapsų pardavimo bei pirkimo sutartis pasirašę ūkininkai nesitikėjo, kad gamta pateiks tiek siurprizų ir jie negalės prikulti planuoto derliaus. Kai kurie ūkininkai susiviliojo aukštesnėmis kainomis, nevykdė sutarčių ir javus pardavė kitoms bendrovėms. Dėl netesybų kai kurie iš jų atsidūrė teismuose.
Žemės ūkio rūmų apskaičiavimu, pradelstos ūkių skolos gali siekti iki 300 mln. litų. Lietuvos ūkininkų sąjunga sako, kad duomenų apie ūkininkų skolas neturi, nes žemdirbiai nelinkę teikti informacijos apie savo įsiskolinimus.
„Šie metai ypač prasti javų augintojams. Prikūlėme mažiau derliaus, o išlaidos nebuvo mažesnės, todėl šiųmetinės pajamos sumenko. Nemažai žemdirbių įgyvendina projektus, yra paėmę paskolas iš bankų, su kuriais pirmiausia turi atsiskaityti. Lieka skolos kreditavusioms įmonėms“, – aiškino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Romas Majauskas.
Nemenki nuostoliai kai kuriuos ūkius pastūmėjo į bankrotą. „Štai iš vieno kaimyno ūkininko kreditoriai jau išsivarė techniką. Žmogus dirbo 400 ha žemės, įsigijo technikos, atrodo, neblogai sekėsi. Tačiau žemės ūkio veiklai nemažą įtaką daro ir gamta, gal kas ir nepamatuotai rizikavo“, – svarstė LGAA vadovaujantis ūkininkas.
Įmonės nesuinteresuotos skandinti ūkių
„Mūsų krašte bankrotų nėra, bet ūkininkų padėtis sunki. Mūsų rajonas labiau nei kiti nukentėjo nuo stichijų. Kai kurie laukai taip ir liko nenukulti. Šie metai itin sunkūs javų augintojams“, – apgailestavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas.
Pasak jo, žemdirbius kreditavusios žemės ūkio paslaugas teikiančios bendrovės nesuinteresuotos jų skandinti, todėl dabar visi tariasi, kaip panaikinti įsiskolinimus. „Juk vieni be kitų negalime verstis. Važiuojame tartis ir į bankus, ir į įmones – visur geranoriškai siekiama sutarimo“, – aiškino ūkininkas.
Tačiau A.Vasiliauskas tvirtino, kad yra piktybiškai neatsiskaitančių ūkininkų, kurie naudojasi susiklosčiusia padėtimi. „Tokių yra visose srityse, ne tik žemės ūkyje. Bet su jais kita kalba“, – sakė pakruojietis.
R.Majausko teigimu, kredituojančioms įmonėms nedaug naudos iš bankrutuojančių ūkių. „Kas iš to, jei iš ūkininkų pasiims žemės ūkio techniką – niekas jos dabar nepuola pirkti“, – samprotavo LGAA vadovas.
Ieško taikių sprendimų
„Agrokoncerno grupės“ prezidentas Ramūnas Karbauskis pripažino, kad šiųmetinės ūkininkų skolos du kartus didesnės nei pernykštės, tačiau tvirtino, jog didelių problemų dėl to neturėtų kilti.
„Niekada neskubėjome kreiptis į teismus ir dabar to nesiruošiame daryti. Tai kraštutinė priemonė. Kartu su ūkininkais ieškome sprendimų, atidedame skolų grąžinimą kitiems metams. Jei tik žemdirbiai tariasi, visada randame išeitį. Mes jau turime išsiugdę tarpusavio pasitikėjimą“, – tvirtino R.Karbauskis.
Bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas užtikrino, kad ūkininkų įsiskolinimai įmonei šiemet nėra labai išaugę. „Girdime, kad vyksta teisminiai procesai, tačiau mes nesusidūrėme su ūkiais, kurie bankrutuotų“, – sakė įmonės komercijos direktorius.
Kreditoriams gali smogti labiau
„Agrokoncerno grupės“ prezidentas mano, kad šiųmetinių problemų pradžia – 2007–2008 metai, kai buvo aukštos javų kainos ir nemažas pajamas gavę ūkininkai drąsiai investavo, įgyvendino Europos Sąjungos remiamus projektus. Netekus derliaus ir pajamų, žemdirbiams tapo sudėtinga vykdyti visus finansinius įsipareigojimus.
„Šiemet skolų negali grąžinti net tie ūkininkai, kurie 10–15 metų neturėjo mums jokių įsiskolinimų. Dėl prasto derliaus ūkininkų pajamos sumažėjo maždaug trečdaliu“, – aiškino R.Karbauskis.
Nors situacija nelengva, „Agrokoncerno grupės“ prezidentas nemano, kad šiemet ūkininkų gretas išretins bankrotai. „Teismuose bylų gali būti nemažai, bet bankrotų nebus daug. Ūkiai sulauks kito derliaus ir, jei jis bus geras, pradės grąžinti įsiskolinimus. Tačiau jei ir kiti metai bus prasti, pokyčių žemės ūkyje neišvengsime“, – samprotavo R.Karbauskis.
„Agrokoncerno grupės“ vadovas pabrėžė, kad dar labiau nei ūkininkams šių prastų metų problemos gali smogti žemės ūkio verslo įmonėms. Pasak R.Karbauskio, kai kurios bendrovės gali iš viso atsisakyti kredituoti ūkininkus.
Žemdirbiai – be bankroto įstatymo
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Javų augintojams šie metai itin sudėtingi. Jie neteko maždaug iki 30 proc. derliaus, o ir jo kokybė prastesnė. Nuostolių patirta ir atsėjant iššalusius bei užmirkusius žiemkenčius. Žemės ūkio veiklos rezultatai priklauso ne tik nuo ūkininkų pastangų ir gebėjimų, bet ir nuo gamtos. Ir dėl to neišvengiami bankrotai. Nemanau, kad bus daug bankrotų. Įmonės geranoriškai tariasi su ūkininkais. Jei kiti metai bus geri, skolos bus padengtos. Bėda ta, kad nėra priimtas ūkininko ūkio bankroto įstatymas. Visi turi, tik ūkininkai palikti likimo valiai.
