Pirma padarė, paskui – pagalvojo
Praėjusiais metais Panevėžio rajone įsteigta dar viena, Paįstrio, seniūnija. Tad dalis kaimų buvo perskirstyta į kitas seniūnijas, o nederlingos keleto buvusių Karsakiškio seniūnijos kaimų žemės dėl šios priežasties staiga tapo derlingomis. Mat Panevėžio rajone mažiau palankia ūkininkauti vietove jau ne pirmus metus laikoma tik Karsakiškio seniūnija. Keletui šios seniūnijos kaimų patekus į kitas, ūkininkai negavo kompensacinių išmokų – beveik 200 litų už hektarą.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pripažino, kad steigiant dar vieną seniūniją nepagalvota, jog pavadinimas keičia situaciją. Jo teigimu, šios išmokos mokamos teritoriniu pagrindu ir žmonės jų negavo už vienus metus. Dabar bandoma situaciją pakeisti – ne kartą kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu atitaisyti padėtį, tačiau koks bus sprendimas, nežinoma.
„Ne iš blogos valios taip nutiko – iš nežinojimo... – tikina meras. – Iš Saulės sistemos neišėjome – žemė liko toje pačioje vietoje.“
Vienas žodis apvertė viską
Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas džiaugiasi, kad jų seniūnijos gyventojus tokie neigiami pokyčių padariniai mažai užkliudė. „Kruopelytė jūroje – gal tik du ūkininkai nukentėjo, ir tai tik keli jų laukai, o ne visa žemė“, – tikino seniūnas.
Tačiau kitiems buvusiems Karsakiškio seniūnijos kaimams pasisekė mažiau.
Kiek nuo tokio rajono Savivaldybės sprendimo nukentėjusių žmonių pateko į Panevėžio seniūniją, tiksliai nežinoma. Mat skaičiai kasmet svyruoja – žemę deklaruoja skirtingas skaičius žmonių, maždaug apie 60–80. Iš jų maždaug dešimt yra stambūs ūkininkai, likusieji žemės turi nedaug – vidutiniškai po tris hektarus.
Manoma, kad šie žmonės prarado nuo 60 iki 100 tūkst. litų. Be to, gaudami kompensacines išmokas, jie įsipareigojo veiklos nenutraukti penkerius metus. Jei tai padarytų anksčiau, gautus pinigus turėtų grąžinti.
„Vieną žodį pakeitus, pasikeitė visas statusas“, – guodžiasi nukentėjusieji dėl tokio rajono Savivaldybės sprendimo.
Tūkstantiniai nuostoliai
Toks teisėjų sprendimas B. Šerelienės per daug nenustebino – kažko panašaus ūkininkė teigė ir tikėjusis. „Teisme supratau, kad kalta aš, nors nepažeidžiau nė vieno įsipareigojimo“, – piktinasi moteris.
B. Šerelienės teigimu, Savivaldybė nekreipė dėmesio į 2004 metų žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“. „To nežinojo, ir tai nebūtina“, – ironizavo ūkininkė.
Jos įsitikinimu, valdininkai gauna atlyginimą ir žino įstatymus. Tad teigė skųsianti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir eisianti iki galo. Tik tikėtis jau nieko nebesitiki.
B. Šerelienės, turinčios apie 20 ha savos žemės ir nuomojančios per 10 ha, skaičiavimais, rajono Savivaldybės sprendimu jai padaryta bemaž 25 tūkst. litų žala. Tiesa, ieškinį galėjo pateikti tik dėl per metus patirtų nuostolių, tad tai sudarytų apie 14 tūkst. litų. (Dėl dar dvejų ateinančių metų teistis ūkininkė dar negali.)
„Man tai dideli pinigai“, – sako B. Šerelienė. Mat būtent už šias išmokas šeima buvo suplanavusi pirkti nenaują traktorių. Šiuos planus teko atidėti.
Be to, B. Šerelienė per metus turi parduoti produkcijos už 300 litų iš hektaro, kad gautų paramą už ekologinį ūkininkavimą. Jei ūkininkaujama palankiose vietovėse, ša suma yra didesnė – 500 litų. Moteris teigė nesanti biurokratė ir deklaruodavusi tik tiek parduotos produkcijos, kiek reikia gauti išmokai. Tačiau dėl to neteko dar beveik 3 tūkst. litų, nes deklaruotos sumos nepakako – pasikeitus seniūnijai, reikėjo gerokai didesnės.
Apie tai, kad jos žemės jau palankios ūkininkauti, B. Šerelienė teigė sužinojusi tik prieš pat Velykas iš kito ūkininko – jis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo gavęs raštą. Vėliau teigė pradėjusi teirautis, kaip čia ir yra, ir gavusi atsakymą, jog nebegaus kompensacinių išmokų. Tada B. Šerelienė ir ryžosi teisybės teisme ieškoti.
Išeitis galėtų būti?
Ūkininkė prisiminė, kad teisėja teisme jos klaususi, kodėl neskundusi paties rajono Savivaldybės sprendimo dėl seniūnijos įsteigimo, tačiau B. Šerelienė teigė apie tokias pasekmes pernai net nepagalvojusi. „Apklausoje nebuvo jokių nuorodų, kokios bus pasekmės, nežinojau, kad taip nuskriaus“, – sakė ji.
B. Šerelienės manymu, ir dabar būtų galima sustabdyti vieno punkto galiojimą keleriems metams – neprijungti Karsakiškio seniūnijos kaimų.
„Už 2009 metus per vėlu, bet ūkininkai gautų išmokas dar už 2010 metus. Problema būtų išspręsta, nereikėtų gadinti žmonėms nervų. Taryba sugebėtų tai padaryti, bet nedaro“, – piktinosi ūkininkė.
Jos teigimu, tai europiniai pinigai, jais niekas Lietuvoje daugiau nepasinaudos – jie grįš Europai. Dabar, jos teigimu, atsiranda, kas prigalvoja pakeitimų, dėl kurių atsiranda kiti kriterijai ir žmonės žlugdomi – negali nieko planuoti.
„Labiausiai palaužė ne materialiniai dalykai, kurių netenkame, – tikina ūkininkė. – Palaužė jausmas, lyg būtum alkoholikė, veltėdė, kad taip su mumis elgiamasi.“
Panevėžio seniūnija ūkininkę yra pakvietusi į žemdirbių šventę, kur bus apdovanoti ir vaikai, laimėję ekologinio rašinio konkurse, bet teigė nevažiuosianti.
„Per skaudu... Negaliu eiti, jaučiuosi nereikalinga, pažeminta. Nebus šventės, kai reikės žiūrėti į žmones, kurie mus smaugia“, – atvirai kalbėjo B. Šerelienė.
Nemato prasmės
Tarp dėl rajono Savivaldybės kaltės negavusiųjų išmokų yra ir stambus rajono ūkininkas Arūnas Čimolonskas. Bemaž 150 ha plote šeimininkaujančio ūkininko teigimu, negauti pinigai – dideli, bet bylinėtis dėl jų jis neketinantis.
„Ką ten su valdžia bylinėsiesi – kad ir klaidų padarė, vis tiek bus teisi... Tegul būna, kaip yra“, – sakė A. Čimolonskas.
Tiesa, žemė dėl to nepagerėjo ir nepasidarė derlingesnė. „Visą gyvenimą buvo nenaši, o dabar pasidarė naši“, – stebėjosi jis.
Ūkininkas taip pat tvirtino nežinojęs apie galimus pokyčius steigiant naują seniūniją – niekas apie tai nekalbėjęs ir neinformavęs. „Kai pradėjo bruzdėti Vaivadai, tada sužinojau“, – prisimena jis.
A. Čimolonskas nedrįso spėti, kodėl taip nutiko – gal tai buvęs nesusipratimas, o gal ir kažkieno interesas.
Neatitinka kriterijų
Rasa Džiaugienė , ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus specialistė:
„Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių. Išskyrus kalnuotas vietoves“ yra vienmetė, t. y. paraiškas būtina teikti kasmet. Potencialūs pareiškėjai privalo atitikti tinkamumo kriterijus. Vienas iš jų – pareiškėjo žemės ūkio valda arba jos dalis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės Lietuvoje išskirtos savivaldybių ir seniūnijų lygmeniu. Mažiausias administracinis vienetas, kurio pagrindu išskiriamos mažiau palankios ūkininkauti vietovės, yra seniūnija, o ne pareiškėjo ūkis. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribų ir buveinės nustatymo ar keitimo (o tai ir buvo padaryta šiuo atveju), savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo jo įsigaliojimo VĮ Registrų centrui pateikia savivaldybės tarybos sprendimo kopiją, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribų 1:50000 mastelio planą ir skaitmeninius teritorijų ribų duomenis valstybinėje 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodomi seniūniją apibūdinantys duomenys. Kartą per metus VĮ Registrų centras einamųjų metų pasėlių laukų deklaravimui pateikia savivaldybių ir seniūnijų ribų kadastrinius duomenis VĮ Žemės ūkio informacijos ir verslo centrui, kurie naudojami kontrolinių žemės sklypų priskyrimui konkrečioms savivaldybėms, iš jų ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Pareiškėjams neteisingai nurodžius valdos ar jos dalies buvimo mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje faktą, paramos suma apskaičiuojama pagal nustatytą faktą (de jure), tačiau sankcijos netaikomos“.
