Kas kontroliuoja gyvulių supirkėjus?

Gyvulių supirkimo rinka, kaip visuomet, yra sunkiai prognozuojama. Ūkininkai patys sprendžia, kam parduoti savo užaugintus galvijus, o kam ne. Supirkėjai tikina siūlą tokias kainas, kokias diktuoja rinka. Tačiau kaimo žmonės, branginantys kiekvieną už savo darbą gautą papildomą litą, domisi, kas yra gyvulių supirkėjai, kas juos turi kontroliuoti, ar tikrinamos svarstyklės, kuriomis sveriami gyvuliai, ir pan., skelbia Žemės ūkio ministerija.

Kas superka gyvulius

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Mėsos ir pieno produktų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Baranauskienė, gyvulius iš ūkininkų gali pirkti ir Lietuvoje, ir ES įregistruotos gyvulių skerdimo įmonės bei prekiautojai gyvūnais.

Prekybą galvijais Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinti Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimai (2005-03-01 įsakymas Nr. B1-146). Nuo 2005 m. kovo 1 d. prekyba galvijais ir kiaulėmis gali užsiimti tik šiuos reikalavimus atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Galvijai, laikantis nustatytų sveikatos reikalavimų, savininko gali būti parduodami tiesiogiai iš vienos laikymo vietos į kitą ar parduodami tiesiogiai skerdyklai.

Kontrolė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) prekiautojui prekybos gyvuliais veiklai suteikia veterinarinio patvirtinimo numerį, registruoja prekiautojus ir jų turimas patalpas. VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota: 12 galvijų surinkimo centrų, 18 prekiautojų galvijais, 3 prekiautojų galvijais ir kiaulėmis patalpos bei 3 prekiautojai galvijais, kiaulėmis, avimis ir ožkomis. Šių ūkio subjektų sąrašus galima rasti adresu http://vmvt.lt/objektai2/LTindex.php.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąrašai yra periodiškai atnaujinami, nurodant, kurių subjektų veikla nutraukta ar laikinai sustabdyta. 

Lietuvos skerdykloms gyvulius dažniausia perka ir atveža gyvulių vežėjai (dažniausia tai skerdyklų darbuotojai), kurie taip pat yra registruojami VMVT ir jų sąrašus galima rasti internete. Vežėjams leidimai išduodami, jie registruojami bei kontroliuojami pagal VMVT patvirtintą tvarką (2007-01-26 įsakymas Nr. B1-136).

Prekiautojų ir gyvulių vežėjų veiklą mažiausiai vieną kartą per pusmetį, o, užfiksavus pažeidimų – ir dažniau, tikrina VMVT kontrolieriai. Tikrinimų metu dažnai įvertinamas ir svėrimo įrangos patikros galiojimas. Dėl papildomos informacijos apie prekiautojų ir vežėjų veiklą ar jų kontrolę galima kreiptis į VMVT (tel. [phone], el. paštas [e-mail]). 

Svėrimo įranga

Pasak R.Baranauskienės, gyvulių svėrimo įranga ir jos metrologine patikra privalo rūpintis pats gyvulių pirkėjas – tiek prekiautojas gyvūnais, tiek skerdyklos vardu galvijus perkantis vežėjas. Gyvuliams sverti skirtų ir kitų svarstyklių patikrą šalyje bent kartą metuose atlieka Lietuvos metrologijos inspekcija (toliau – LMI) ir jos struktūriniai padaliniai apskrityse. Jeigu gyvulių pardavėjui kilo įtarimų dėl naudojamų svarstyklių patikimumo, galima susitarti, kad gyvulių pardavimo metu dalyvautų LMI kontrolierius ir užfiksuotų svėrimo rezultatus ar įtarimą sukėlusius svėrimo neatitikimus. Jeigu gyvuliai jau parduoti, galima kreiptis į šią inspekciją, kad ji patikrintų gyvulius pirkusių subjektų svėrimo įrangą. Užfiksavus nusižengimą, prekiautojui ar skerdyklai yra numatyta nuobaudų sistema. 

Dėl smulkesnės informacijos apie svarstyklių patikrą reikėtų kreiptis į Lietuvos metrologijos inspekciją tel. [phone], el. paštas [e-mail].

„Siekiant išvengti įvairių su gyvulių gyvojo svorio nustatymo pardavėjo kieme nesklandumų, rekomenduojame užaugintą galviją parduoti ne pagal gyvąjį svorį, o pagal skerdenos svorį ir kokybę. Tokiu atveju gyvulio gyvasis svoris kainai jokios įtakos neturėtų, o skerdena būtų sveriama skerdykloje elektroninėmis (automatinėmis) svarstyklėmis, kurių metrologinė patikra griežtesnė“, – sako Mėsos ir pieno produktų skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Baranauskienė.