Mėsos supirkimas pernai išaugo 6 proc., tačiau galvijienos supirkta 5-6 proc. mažiau. Dėl šios priežasties Žemės ūkio ministerija šių metų pavasarį pradėjo planuoti, kaip šį mažėjimą sustabdyti. Rugsėjo 27 d. žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasirašė įsakymą „Dėl mėsinės galvijininkystės plėtros programos patvirtinimo“.
Nepasinaudojame turimomis galimybėmis
Mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas profesorius Česlovas Jukna sako, kad mėsinė galvijininkystė yra perspektyvi ūkininkavimo šaka, nors ir laikoma pagalbine.
Į Lietuvą nuo 1995 m. įvežti 4 549 mėsiniai veisliniai galvijai. Šiuo metu iš viso yra 250 bandų, kuriose laikomi 9 145 mėsiniai veisliniai galvijai. Nedaug.
„Kai kurie ūkininkai klysta manydami – jeigu veislei gyvulių neauginu, neverta ir užsiimti selekcija. Supraskite, selekcija – tai bandos tobulinimas siekiant, kad gyvulys sparčiau augtų, kad gautumėte geresnius skerdenos rodiklius, kad būtų geresnės kokybės mėsa“, – sako Č.Jukna.
Be selekcijos, ypač mėsinėje gyvulininkystėje, pasiekti gerų rezultatų neįmanoma.
„ES ši ūkininkavimo šaka palengva plečiama, yra perspektyvi. Tačiau labiausiai mėsinė galvijininkystė vystoma Rytų šalyse, taigi ir mes turime didelių galimybių realizuoti veislinę medžiagą. Apmaudu, kad tokia padėtimi dar negalime pasinaudoti. Jeigu turėtume nors 20–30 tūkst. veislinių karvių, tai galėtume imtis veislinių galvijų eksporto“, – sako Č.Jukna.
Tačiau profesorius tikisi, kad ši šaka Lietuvoje atsigaus.
Parama skiriama, bet rezultatai prastoki
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiojo specialisto Vincento Bučelio, mėsinei galvijininkystei paremti šįmet buvo skirta 90 mln. Lt.
„Paramą sudaro 25 mln. Lt išmoka už karves žindenes, 32 mln. Lt susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka už bulius, apie 3,5 mln. Lt atsietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka už bulius ir kita parama“, – sako V.Bučelis.
Mėsos supirkimas pernai išaugo 6 proc. (15 proc. paukštienos ir 9 proc. kiaulienos), tačiau galvijienos supirkimas sumažėjo 5–6 proc. Dėl šių priežasčių ŽŪM šių metų pavasarį pradėjo planuoti, kaip šį sumažėjimą sustabdyti.
Rugsėjo 27 d. žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasirašė įsakymą „Dėl mėsinės galvijininkystės plėtros programos patvirtinimo“. Tikimasi skatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą ir kokybiškos galvijienos gamybą, tobulinti veislininkystės technologijas bei metodus. Programa skirta telkti didesnes mėsinių galvijų bandas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, saugomose ar nenaudojamose pievose ir žolynuose, taikyti ekologiškas technologijas.
Laukia atsakymo iš Briuselio
Minėtą programą numatoma įgyvendinti nuo 2011 m., jos priemones finansuojant iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
„Vienoje iš šios programos priemonių mėsinių galvijų augintojus numatyta remti pagal specialiąją schemą. Jos projektas išsiųstas Europos Komisijai. Jeigu mūsų pasiūlymui bus pritarta, tai bendra suma, kurią numatoma perskirstyti paramai už mėsinius galvijus, 2011-aisiais sudarys 29,5 mln. Lt, o 2012 ir 2013 m. kasmet po 41,3 mln. Lt“, – sako V.Bučelis.
ŽŪM atstovai tikina, kad įgyvendinant žemės ūkio ministro patvirtintą programą numatyta tam tikromis išmokomis remti ir veislininkystės darbus (galvijų įvertinimą ir įrašymą į kilmės knygą), mėsinių veislių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, genominę mėsinių galvijų selekciją pagal raumeningumo ir mėsos kokybės genetinius žymenis. Pagal programos projektą paramą gali gauti ir informacinių leidinių apie minėtus mokslinius tyrimus leidėjai, parodų, aukcionų, seminarų organizatoriai, mėsinių galvijų auginimo kooperatyvai.
Tikimasi, kad programa paskatins mažiau palankių ūkininkauti vietovių bei laikinai nenaudojamų pievų ir ganyklų panaudojimą, stambės grynaveislių mėsinių galvijų bandos, o rinkoje daugės kokybiškesnės jautienos.
Pasigedo paramos už ekologiškus bulius
Tačiau galvijų augintojai priekaištauja ministerijai, kad rengiant programą nebuvo tariamasi su galvijų augintojais. Štai LMGAGA tarybos narys Nikolajus Dubnikovas sako: „Mūsų nuomonės buvo pasiklausta tik parengus programą. Todėl yra trūkumų, kurių valdininkai negalėjo numatyti“.
Ūkininkas programoje pasigedo paramos bulius auginantiesiems ekologiškai.
„Jeigu yra speciali išmoka už bulių, galėtų būti ir speciali išmoka už ekologiškai sertifikuotą bulių. Kai kas teigs, kad galvijus auginantieji ekologiškai gauna išmoką už žemės ūkio naudmenų hektarą. Tačiau šiuo atveju turite suprasti – kol nebus skatinimo, tol vartotojai Lietuvoje nematys geros jautienos, o veršeliai keliaus į Izraelį ar Ispaniją. Skatinkite augintojus užauginti veršelį iki buliaus ir dar iki ekologiškai sertifikuoto buliaus, tada ši mėsa pateks ant Lietuvos vartotojų stalo“, – siūlė N.Dubnikovas.
V.Bučelis prasitarė, kad tokie siūlymai nebūtinai turėjo patekti į programą, tačiau jie gali patekti į programos įgyvendinimo taisykles, kurios bus rengiamos, jeigu EK pritars minėtai programai.
