Kur didysis kastuvas?
Senoliai laukus būtinai suardavo iki Visų šventųjų, o daržą sukasdavo lapams nukritus. Agronomijos mokslas pataria sunkias molingas dirvas sukasti spalio mėnesį ar anksti žiemą, lengvas – rudenį ar anksti pavasarį.
Nevalia kasti šlapios, supuolusios žemės, ją suplūkti. Geriausia darbuotis ne šakėmis, o kastuvu – giliai, per visą kastuvo plokštę, palikti stambius grumstus. Šaltis ir drėgmė prasiskverbia per sukastos ar suartos žemės grumstus, juos suardo, pasiekia gilesnius dirvos sluoksnius, pagerina aeraciją, žūsta daugiau kenkėjų, sulaikomas sniegas.
Kova su piktžolėmis
Šiemet gausiai plito piktžolės. Daugiametės žolės šaknyse jau kaupia atsargines maisto medžiagas kitų metų vegetacijai. Kasant daržą, jei plotas nedidelis, daugiametes šaknis galima išrinkti. Didesniame plote kovai su piktžolėmis tenka pasitelkti herbicidus. Raundapas padeda įveikti beveik visas sudygusias daugiametes ir vienmetes piktžoles. Jo poveikis pastebimas po 5–10 dienų (žolės parausta, pagelsta), žūsta po 2–3 savaičių. Šis sisteminis herbicidas efektyviausias, kai šilta ir drėgna, žolės intensyviai želia. Esant stiprioms šalnoms, purkšti neverta.
Įsivyravus šiltesnėms dienoms, ruošdami dirvą kitų metų pavasariui, raundapo tirpalu lauką patariama apdoroti, kai varpučiai yra 10–20 cm aukščio. Nupurškus žemę galima dirbti ne anksčiau kaip po 5 dienų.
Arui ploto pakanka 30 ml preparato (5 l purkštuvui). Usnys, kiaulpienės, vijokliai raundapui atsparesni, todėl tenka ruošti stipresnės koncentracijos tirpalą – iki 40 ml 5 l talpos purkštuvui.
Atverkime trąšų sandėliuką
Rudenį dirva tręšiama kalio, fosforo ar kompleksinėmis su mikroelementais trąšomis. Į 10 kv. m reikėtų išberti 0,6 kg superfosfato, 0,4 kg kalio sulfato ar 0,4–0,5 kg kalio chlorido. Pastaroji trąša naudojama tik rudenį, kad iki pavasario išsiplautų augalams kenksmingas chloras.
Jei dirva gerinama mėšlu, jį geriausiai apkasti arba aparti 22–25 cm gylyje. Kalkinti dirvos tuomet nevalia, nes pranyktų mėšle esantis azotas. Neturint pakankamai mėšlo, pirmiausia juo tręštini plotai, kuriuose kitąmet augs agurkai, gūžiniai bei žiediniai kopūstai ir bulvės. Vienam arui reikia apie 600–900 kg mėšlo. Agurkams galima įterpti ir daugiau.
Priminsime, kad šviežias mėšlas netinka svogūnams, morkoms, burokėliams, pupelėms, žirniams, ridikėliams, ridikams, petražolėms, salierams. Nuo jo šakniavaisiai šakojasi, deformuojasi, o svogūnus apninka svogūninės musės.
Geriausia trąša daržovėms yra perpuvęs mėšlas ir kompostas. Jie ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir pagerina jos struktūrą, oro, vandens ir temperatūros režimą, neužteršia dirvos piktžolių sėklomis.
Tegul šiltnamis liks švarus
Darbų nemažai – reikia išnešti visas augalų liekanas, išdezinfekuoti šiltnamio konstrukcijas, dirvą, jei reikia, ją pagerinti.
Pašalinus augalų liekanas, stipria vandens srove ir šepečiu nuplaunami stiklai ir daugiamete plėvele dengiamos šiltnamių konstrukcijos. Galima plauti skalbimo miltelių tirpalu (400 g/10 l vandens), paskui perplauti švariu vandeniu ar šviežiai gesintomis kalkėmis, 10 proc. chlorkalkių ar 2 proc. formalino tirpalu. Šiltnamį dezinfekuoti naudinga sieros dūmais. Nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose šiemet labai plito įvairios ligos, ypač pomidorų rudoji dėmėtligė.
Anksti nudžiūvo pomidorų lapai, puvo vaisiai. Ligų sukėlėjai žiemoja augalų liekanose, dirvose, ant inventoriaus. Jei būta daug ligų, dirvą pravartu nupurkšti 0,3 proc. vario sulfato tirpalu ar išberti 100–200 g/kv. m chlorkalkių. Jos tuojau pat užgrėbstomos.
Viršutinį dirvos sluoksnį (5–10 cm storio) verta pakeisti nauju. Geriausiai daržovės auga durpių, daržo žemės ir perpuvusio komposto mišinyje. Molinga ar sunkaus priemolio daržo žemė gerinama įterpiant 15–25 proc. smėlio ir 300–400 g/kv. m kalkių ar kreidos. Jei vasarą žemė greitai išdžiūdavo, blogai laikėsi drėgmė, reikėtų pridėti 2–3 kibirus /kv. m durpių, o įmirkstančiose vietose vietoj durpių tinka smėlis.
Kasmet šiltnamio žemę naudinga pagerinti perpuvusiu mėšlu ar kompostu – 10 kg/kv. m, pavasarį medžio pelenais, linkusią suslūgti – bent metus išgulėjusiomis pjuvenomis ar smulkintais šiaudais (20–30 kg/kv. m). Įterpus šių medžiagų, augalams reikėtų skirti daugiau azoto trąšų.
Kaip trąšą į dirvą naudinga užkasti ir gvazdikinius serenčius. Jie per žiemą supūva, skleidžiamos fitoncidinės medžiagos nepatinka daugeliui žiemoti pasislėpusių kenkėjų. Šios gėlės sanitarai gerai auga ir prastesnėje ar užkrėstoje nematodais dirvoje, apsaugo pomidorus, kopūstus, kitas daržoves nuo amarų, vabzdžių ir kitų kenkėjų. Serenčius verta sodinti greta žemuogių, flioksų, kardelių ir kitų gėlių; jų verta sudžiovinti ir pasaugoti pavasariui – augalų nuoviras pravers gumbasvogūniams ir sėkloms dezinfekuoti.
