Šio reikalavimo turi laikytis ūkininkai ir kiti asmenys, siekiantys gauti jiems priklausančias tiesiogines išmokas ir už plotą mokamą kompensacinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones. Tokiu reikalavimu siekiama išvengti dirvos erozijos, kurią skatina jos palikimas be dangos žiemai.
Nuostata – pagal ES reikalavimus
Europos Sąjungos aktai apibrėžia, Europos Sąjungos valstybės narės turi nustatyti būtiniausius privalomus GAAB reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų - apsaugoti dirvą nuo erozijos taikant atitinkamas priemones. Juodajame pūdyme dėl jame ilgą laikotarpį (nuo pavasario iki žiemkenčių sėjos) taikomų mechaninio dirvos dirbimo priemonių, pasireiškia neigiamas vėjo ir vandens dirvai poveikis (dirvos erozija).
Jei pūdymas neapsėjamas žieminiais javais net iki kitų metų pavasario, tai nesant dirvos dangai ji dar stipriau pažeidžiama. Todėl apsaugojimui nuo jos nustatytas privaloma priemonė - minimali dirvožemio danga.
Šio standarto įgyvendinimas nuo šių metų mūsų šalyje yra užtikrinamas taikant aukščiau minėtą GAAB reikalavimą iki lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Kitose ES šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje, Rumunijoje) dirvos erozijos stabdymo veiksmai yra dar griežtesni - ūkininkai turi laikytis reikalavimo, kad nuo 20 iki 40 proc. ariamos žemės rudenį turi būti apsėta žieminiais javais arba žiemai paliktos neartos ražienos.
Už šio reikalavimo nesilaikymą pareiškėjams yra taikomos sankcijos. Pirmą kartą Nacionalinėi mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) nustačius reikalavimo nesilaikymą, išmokos pareiškėjui pagal visas paramos schemas, kuriose jis dalyvauja, sumažinamos 3 proc.
Pakartotinai, t.y. kitais metais, NMA nustačius šio reikalavimo nevykdymą sankcija padidėja iki 9 proc. ir t.t. NMA informuoja, jog neapsėti juodojo pūdymo galima tik išimtiniais atvejais ir tik apie tai informavus NMA (pavyzdžiui, tuo atveju, jei pūdymas šlapias ir jo nešeina apsėti).
Reikalavimas taikomas ne visiems
Reikalavimo laikytis turi dalyvaujantys KPP priemonėse, pagal kurias prašoma paramos už plotus - "Agrarinės aplinkosaugos išmokos", "Natura 2000 išmokos", "Natura 2000 ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos" bei "Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves", „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ .
Šie reikalavimai taikomi ir prašant tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus, už perdirbimui skirtas braškes ir avietes bei atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų. Ši nuostata netaikoma Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ bei KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ apsauginėse juostose deklaruojamuose juodojo pūdymo plotuose.
2009 metais Lietuvoje juodojo pūdymo deklaruota apie 121 tūkst. ha, panašus skaičius ir šiemet. NMA ragina pareiškėjus laikytis reikalavimo apsėti juodajį pūdymą, o iškilus bet kokiems neaiškumams, kreiptis trumpuoju numeriu 1841. Informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą galima rasti svetainėje www.paramakaimui.lt.