Neatsitiktinai tradicinę šventę „Moliūgų diena“ jau ketvirtą kartą organizuoja Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros darbuotojai. Jų tikslas – šventės dalyviams pademonstruoti įvairių moliūgų grožį, dar kartą paaiškinti, kuo jie naudingi.
Ir sėjama, ir derlius imamas po šalnų
Kaip pasakojo LŽŪU Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėja Audronė Žebrauskienė, jų auginimo liga „serga“ visas pasaulis ir kasmet įvairiose šalyse renkamas pats didžiausias moliūgas. Pernai toks rekordininkas užaugo JAV ir svėrė 782 kg. „Pernykštės mūsų „Moliūgų dienos“ rekordininkai svėrė 68,6 ir 67,7 kg. Tačiau džiaugtis reikia ne tik moliūgų grožiu bei svoriu, bet ir nauda: jie naudojami kosmetikai, aliejui gaminti (juodasis auksas), vaistams, įvairiems pikantiškiems patiekalams gaminti“, – sakė katedros vedėja.
Moliūgus paradui augino ir ruošė visas Sodininkystės ir daržininkystės katedros kolektyvas. Dr. Jurgita Kulaitienė, doktorantė Judita Černiauskienė, doc. Živilė Tarasavičienė ir Agronomijos fakulteto ketvirtojo kurso biosocialinio ūkio ir mitybos specializacijos studentė Šarūnė Žąsitytė susirinkusiesiems pasakojo apie moliūginių daržovių šeimą, jų auginimo subtilybes, maistines bei vaistines savybes, galimybes pagaminti daug ir įvairių dekoratyvių suvenyrų.
Moliūginių daržovių šeimai priklauso ir agurkai, melionai, arbūzai, lagenarijos, cukinijos, aguročiai, dekoratyvieji moliūgai, aliejiniai, didieji ir baltieji moliūgai. Priešsėliai gali būti javai, kukurūzai, ankštinės daržovės, o kaimynai – pupelės, kukurūzai ir topinambai. Sėti juos reikėtų gegužės antrąją trečiąją dekadą, o daigus sodinti gegužės pabaigoje (jiems užauginti sėklos sėjamos balandžio 15-20 d.). Moliūgai auginami derlingoje, gerai įdirbtoje priemolio ar priesmėlio dirvoje, saulėtoje vietoje, tręšiami kompostu arba kompleksinėmis trąšomis.
Auginimo metu gausiai laistomi. Juos būtina apkaupti, purenti dirvą, o paaugus reikia patrumpinti pagrindinį stiebą virš šeštojo lapo: augti paliekama tik 3-4 vaisiai. Derlius nuimamas, kai moliūgų odelė įgyja veislei būdingą spalvą ir pasidaro tvirta. Jie nupjaunami prieš šalnas, paliekant 5 cm ilgio kotelį. Namuose žaizdoms užgydyti moliūgai laikomi 24-27 OC temperatūroje beveik 20 dienų. Patalpos oro drėgmė turėtų būti apie 80 proc. Kaip jie išsilaikys, priklauso nuo rūšies, tad vienų rūšių vaisiai išsilaiko keturis mėnesius, kitų net septynis. Optimalios laikymo sąlygos yra 10-13 OC šilumos, kitaip keičiasi odelės spalva, atsiranda vandeningų dėmių. Drėgmė tokia pati, kaip ir gyvenamųjų patalpų. Būtinas vėdinimas ir reikia atsiminti, jog jų negalima laikyti kartu su obuoliais.
Nauda teoriškai ir praktiškai
Cheminė moliūgų sudėtis laikymo metu nesikeičia, o kai kurių rūšių vaisiai tampa net skanesni. Moliūgų sudėtyje 17 proc. sudaro žievė, apie 73 proc. – minkštimas ir tik 10 proc. – sėklos. Maistui vartojami ir lapai, stiebai, žiedai, vaisiai, sėklos. Visos augalo dalys yra vertingos ir maistingos, gausios vitaminų, angliavandenių. Moliūgų sėklose yra iki 70 proc. riebalų, aminorūgščių, vitaminų A ir E. Sėklų aliejus – brangiausias pasaulyje, spaudžiamas tik šaltuoju būdu. Jis būna tamsiai žalias, riešutų skonio, o dėl maistinių savybių lyginamas su sezamo sėklų ar graikinių riešutų aliejumi.
Litrui aliejaus gauti reikia apie 2,5 kg džiovintų sėklų, o 3-4 kg dydžio moliūge esti apie 200 g žalių sėklų. Todėl pastaruoju metu daug dėmesio skiriama aliejiniams moliūgams, o aliejus populiariausias Austrijoje. Atliekos naudojamos gyvuliams šerti, o vertingiausias pašaras – išspaudos. Jos artimos sojų išspaudų sudėčiai. Tačiau naudingiausia šventės dalyviams žinia, kad moliūgų patiekalai gerina virškinimą, netukina ir nekaupia cholesterolio.
Po teorinių žinių lankytojai dalyvavo viktorinoje, ragavo katedros darbuotojų paruoštų įvairių moliūgų patiekalų (sūrio, duonos, plokštainių, pyragų, uogienių), domėjosi jų receptais. Didelio susidomėjimo susilaukė Lijanos Lembertienės (Kėdainių r., Krakės) kelių rūšių moliūgų uogienės. Ekspozicijos aikštelėje visi gėrėjosi įvairių veislių moliūgų formomis, stebėjo, kaip juos įvairiais raštais gražino Ringaudų pradinės mokyklos (Kauno r.) 1A klasės vaikai.
Ir, žinoma, svarbiausia atrakcija – didžiausio moliūgo rinkimai. Šiemet šventės čempionu tapo septynmečio Roko Tarasevičiaus (Ringaudai, Kauno r.) moliūgas, svėręs 50,1 kg. Antrąja vieta, moliūgą užauginusi iki 26,7 kg, džiaugėsi mažoji Austėja Raslauskaitė su tėveliu iš Viršužiglio (Kauno r.).
