Vengia mokėti mokesčius
Šalyje egzistuoja dvi žemdirbių rūšys: vieni mokesčius moka ir dirba skaidriai, o kiti įvairiais būdais vengia mokėti mokesčius ir samdo nelegalius darbuotojus.
Tuo pat metu žemės ūkio bendrovės neturi kitos išeities, tik dirbti skaidriai. Jos privalo teikti ataskaitas įvairioms kontrolės institucijoms, mokėti mokesčius, o kai kuriuos – net avansu.
Apskaičiuota, kad ūkis, dirbantis 1 000 ha žemės, įdarbina apie 10 žmonių. Per metus vien darbo užmokesčiui bendrovė skiria apie 360 tūkst. Lt. Be šių pinigų, dar 60 proc. papildomų lėšų sumokama mokesčiams. Pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, „Sodra“ ir darbdavio mokestis tokios įmonės sąnaudas padidina apie 216 tūkst. Lt.
Pasitelkus mokesčių apskaičiavimo metodikas nesunku apskaičiuoti, kad jei ūkininkas dirba apie 1 000 ha, tai vengdamas mokesčių jis kasmet gali nuslėpti iki 45–50 tūkst. litų.
Šalyje užregistruota apie 108 tūkstančiai ūkininkų ūkių. Tarp jų tik stambių yra 15 ūkininkų (arba 0,01 proc.), dirbančių daugiau nei 500 ha plotą.
Bendrovių išlaidos didesnės
Lietuvoje yra apie 670 žemės ūkio bendrovių (ŽŪB, AB, UAB), kurios daugiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos. Vidutinio dydžio žemės ūkio bendrovė dirba apie 900 ha ir turi apie 38 darbuotojus.
Savo ruožtu ūkininkai, net ir stambūs, neprivalo teikti statistikos, todėl neįmanoma nustatyti nei ūkininkų tikslių pajamų, nei išlaidų. Tai tik padeda purenti dirvą nelegaliam darbui ir mokesčių slėpimui.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis siūlo suvienodinti konkurencijos sąlygas, nes kai kuriais atvejais bendrovėms sunkiau konkuruoti su stambiaisiais ūkininkais.
„Bendrovės moka didesnius mokesčius „Sodrai“, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir tai įmonių išlaidas produkcijos gamybai padidina apie 4,5 procento, kai ūkininko išlaidos nesiekia nė procento“, – aiškino J.Kraujelis.
Slapti nuomos susitarimai
Lygiavos nėra ir nuomojantis žemę. Pavyzdžiui, bendrovės su nuomininku privalo sudaryti žemės nuomos sutartį, kurią būtina registruoti Registrų centre ir valstybei sumokėti visus priklausančius mokesčius. O ūkininkai ir nuomininkai, vengdami mokesčių, dažnai sudaro tik panaudos sutartis. Sutartyse neminima atsiskaitymo forma – grynieji pinigai arba natūriniai mainai.
Natūriniai mainai patrauklesni ir ūkininkams, ir nuomininkams, nes ūkininko išlaidų ir nuomininko pajamų nemato kontroliuojančios institucijos.
Pagal įstatymus juridiniai ir fiziniai asmenys (tiek bendrovės, tiek ūkininkai) negali turėti daugiau kaip 500 ha nuosavos žemės. Išnuomodamas ūkininkui panaudos pagrindais 500 hektarų (kurių reali nuomos kaina siekia apie 300 Lt/ha) nuomininkas išvengia valstybei sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, arba 22,5 tūkst. Lt kasmet.
Valstybė praranda dešimtis ir šimtus milijonų litų įplaukų į biudžetą, iš kurio, kaip žinia, remiami pensininkai, švietimas, kultūra.
Ūkininkams lengviau įsiteisinti žemę
Skirtingai nuo bendrovių, stambieji ūkininkai, norėdami valdyti daugiau nei 500 ha, žemę parduoda savo šeimos nariams, kurie taip pat įregistruoja ūkininkų ūkius.
„Kad žemės ūkio bendrovė valdytų nuosavą žemę, ją kartais įsigyja bendrovės vadovas, agronomas, kiti darbuotojai. Aišku, kol santykiai tarp jų geri, problemų nekyla, bet jos neišvengiamai atsiranda tada, kai tarp savininkų įsiplieskia ginčas“, – dėstė LŽŪBA prezidentas.
Būna, kad žemės savininkai nesutinka bendrovėms išnuomoti žemės reikalaudami, kad bendrovė prie nuomos kainos pridėtų ir tiesiogines išmokas. „Žemių savininkai kažkodėl įsitikinę, kad bendrovės iš ES gali lengviau gauti tiesioginių išmokų, todėl neretai sako: „Būkite malonūs ir šią išmoką atiduokite“, – nuomininkų gudrybes atskleidė J.Kraujelis.
Nelegalaus darbo grimasos
Pastaruoju metu padaugėjo nelaimingų atsitikimų darbe tų ūkininkų valdose, kuriose triūsė nelegaliai įdarbinti asmenys.
Ramygaloje (Panevėžio r.), kaip spėjama, nelegaliai pas ūkininką Stanislovą Janušką triūsęs 21 metų Valentinas Audzevičius, dirbdamas su galingu šieno presavimo agregatu, susižalojo abi rankas. Gelbėdami gyvybę, Kauno klinikų medikai jaunuoliui jas amputavo.
Kita kraupi istorija nutiko Šiaulių rajone. Nelegaliai įdarbintas vyriškis įkrito į elevatorių ir žuvo.
Panašūs atvejai paskatino Valstybinę darbo inspekciją imtis netikėtų reidų ir dar atidžiau tirti gautus skundus. Neseniai Vilniaus skyriaus inspektoriai surengė netikėtą išvyką į Šakių rajoną. Kartu su jais pasuko ir „Valstiečių laikraščio“ žurnalistas.
Sutartį sudarė reido dieną
Ūkininko Antano Matijošaičio grūdų sandėlyje VDI inspektoriai Vilius Žlioba ir Ovidijus Norvilas aptiko du darbuotojus, kuriuos akivaizdžiai sutrikdė netikėtas inspektorių vizitas. Vienas vyriškis iš pradžių sakė, kad sandėlyje dirba „jau antrą dieną“, bet nei darbuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybės dokumento su savimi neturėjo. Jis atsisakė rašyti paaiškinimą inspektoriams ir kartojo, esą juos apgavo, kad dirba sandėlyje. Kadangi paslaptingas samdinys nenorėjo prisistatyti, VDI inspektoriai iškvietė policiją. Nuovadoje pareigūnai išsiaiškino, kad tai Vytautas Dubickas.
„Už atsisakymą teikti paaiškinimus VDI inspektoriams minėtam asmeniui gresia bauda nuo 1 000 iki 3 000 litų, bet dėl jo atsakomybės spręs teismas“, – teigė O.Norvilas. Paaiškėjo, kad darbo sutartis su V.Dubicku buvo sudaryta reido dieną.
Kaimynas iš kito rajono galo
Vėliau inspektoriai nuvyko iki A.Matijošaičio elevatoriaus, kuris yra maždaug už 4 km nuo grūdų sandėlio. Jį ūkininkas pasistatė už
3 mln. litų. Projektas įgyvendintas pagal ES fondų programas. Čia užkluptas Edmundas Baniulaitis iš pradžių aiškino esąs A.Matijošaičio giminaitis, o vėliau – neva kaimynas, kurio ūkininkas paprašė tik įpilti degalų į kombainą.
Paaiškėjo, kad ūkininko „kaimynas“ gyvena visai kitame Šakių rajono gale. Talka, žinoma, nėra draudžiama, tačiau ją reikia tinkamai įforminti.
„Rasti pažeidimai nėra esminiai, galintys įrodyti nelegalaus darbo faktą, bet reidas yra gera prevencinė priemonė ūkininkams, kad jie teisingai tvarkytų dokumentaciją, nenusižengtų įstatymams“, – sakė O.Norvilas.
Ūkininko Gintauto Simonavičiaus ūkyje inspektoriai nerado pažeidimų, nes išvakarėse ūkininką jau tikrino Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus inspektoriai.
Dauguma žemės ūkio bendrovių dalyvauja įvairiuose ES projektuose, gauna paramą ir yra įsipareigoję labai atsakingai ją naudoti. O stambiesiems ūkininkams trūksta ne tik kontrolės, bet ir atsakomybės už savo darbuotojus.
Pastaruoju metu netikėtų patikrinimų ėmėsi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos. VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Rūta Asadauskaitė nei patvirtino, nei paneigė, ar Marijampolės apskrities VMI purto ūkininkų G.Simonavičiaus ir A.Matijošaičio buhalterijas.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad nėra prasmės vienodinti konkurencijos sąlygas žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams. Be to, ŽŪR pirmininko teigimu, su Vyriausybe susitarta, kad 5 proc. pelno mokesčio tarifas būtų paliktas ir žemės ūkio bendrovėms, ir ūkininkams. Šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas.
Algirdas Pereckas, AB „Agrowill Group“ generalinis direktorius
Patiriame daugiau išlaidų
Mūsų valdomos žemės ūkio bendrovės vykdo skaidrų verslą, tvarko įmonių apskaitą pagal tarptautinius standartus. Toks mūsų įmonės veiklos būdas lemia įmonės darbuotojų socialinį saugumą, garantuoja skaidrumą investuotojams. Mes atsakingai laikomės darbuotojų įdarbinimo tvarkos, mokame visus priklausančius mokesčius.
Nesvarbu, kokiam laikui ar darbui įdarbiname žmogų, tačiau susiduriame su labai aštria darbo kainos konkurencija. Ypač tai jaučiame pasitelkdami darbininkus sezoniniams darbams, nes mokėdami mokesčius patiriame apie 60 proc. daugiau išlaidų tai pačiai darbo jėgai samdyti nei ūkininkas, atsiskaitydamas su darbininkais kasdien ir „juodais“ pinigais.
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Bendrovės – mūsų konkurentės
Neįsivaizduoju, kaip reikėtų suvienodinti verslo sąlygas ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Bendrovės – mūsų konkurentės. Kodėl turėčiau jomis rūpintis? Be to, bendrovių veiklai ir turėtų būti taikomos griežtesnės sąlygos rinkoje. Juk jas dabartiniai verslininkai kartu su pastatais ir infrastruktūra dažniausiai išsipirko už čekius, o aš ūkį kūriau nuo nulio – savo rankomis. Juk ūkininkai jau moka ir pelno, ir „Sodros“, ir sveikatos draudimo mokesčius.
