„Metai labai apgaulingi. Karščiai spartino uogų nokimą, o liūtys plakė ir pūdė, tad sudėtinga buvo jas skinti“, – tvirtino uogų augintojai. Tačiau uogynų savininkai patenkinti kai kurių uogų kainomis ir paklausa.
Palanki uogų kaina
Šiemet už didesnius šviežių juodųjų serbentų kiekius ūkininkams supirkėjai mokėjo iki 2 Lt už kg. Uogų augintojai pripažįsta, kad tokia kaina gana palanki.
„Kaina tikrai nebloga, nepalyginsi su ankstesniais metais, kai juoduosius serbentus galima buvo parduoti tik po 0,50–0,70 Lt už kg ar kiek daugiau. Be to, pirko šviežias uogas, nereikėjo jų šaldyti“, – sakė Biržų rajono uogų augintojas Stanislovas Vaitkevičius.
Biržiečiai serbentus pardavė latviams, augintojai turėjo galimybę parduoti uogas ir vietos supirkėjams. Kai kurie uogynų savininkai sėkmingai uogas pardavė turguje. Už anykštėno Gedimino Barkausko juoduosius serbentus pirkėjai mokėjo ir po 3,5 Lt už kg.
„Aišku, už tokią kainą galima parduoti tik geros kokybės uogas. Juodųjų serbentų paklausa turguje, manau, išaugo ir dėl menko braškių derliaus“, – sakė Visagino turguje uogas pardavinėjęs G.Barkauskas.
Uogų augintojai nesiskundžia ir aviečių kainomis. Pasak augintojų, pastaraisiais metais nusistovėjusi maždaug vienoda šių uogų kaina – apie 5 Lt už kg. Tiek moka supirkėjai už didesnius kiekius. Turguose aviečių kaina maždaug dvigubai aukštesnė.
Bene vienintelis Lietuvoje didesnį plotą gervuogių auginantis G.Barkauskas vartotojams galėjo pasiūlyti ir šių mažiau paplitusių uogų. Už jas prašė po 7 Lt už kg. Uogininkai skundėsi, kad greičiausiai neturės kur realizuoti aronijų, bet tikisi geresnės nei pernai šaltalankių kainos.
Avietės iššalo ir užmirko
Uogynų savininkai apmaudavo, kad šiemet dėl permainingų orų buvo itin sudėtinga doroti uogų derlių.
„Dėl karštų orų avietės labai greitai noko ir krito, o dėl drėgmės greitai gedo, tad surinkti jas buvo gana sudėtinga“, – pastebėjo per 10 veislių aviečių auginantis G.Barkauskas.
3 hektarų avietyną prižiūrintis anykštėnas apgailestavo, kad šiemet beveik visas hektaras aviečių užmirko, tad derliaus buvo kur kas mažiau.
Pasak uogų augintojo, jau įpusėjo derėti ir remontantinės (iki šalnų nokstančios) avietės. „Anksčiau tokiu metu tik pradėdavo nokti, o šiemet jau derlius įpusėjo. Paprastai jos derėdavo iki spalio vidurio, bet šiemet gali baigtis visu mėnesiu anksčiau. Tai dar sunku numatyti“, – aiškino G.Barkauskas.
Biržietis S.Vaitkevičius teigė, kad šiemet skynė tris kartus mažesnį aviečių derlių, mat jo avietynas nukentėjo nuo šalnų.
Juodųjų serbentų augintojai tvirtino, kad, nepaisant šiemet palankios juodųjų uogų kainos, didelių pajamų jie negavo. Nemažai augintojų turi ekologiškus serbentynus, o iš jų derlius gana menkas.
Šaltalankių augintojai tvirtino, kad dėl šių uogų realizacijos situacija rinkoje dar neaiški. „Pernai šaltalankius buvo sudėtinga parduoti. Galbūt šiemet bus geriau. Šaltalankių rinka suaktyvėja pramečiui“, – pastebėjo biržietis uogų augintojas, kooperatyvo „Juodoji uoga“ direktorius Dainius Krivičius. Anot biržiečio, šaltalankių derliaus dorojimas yra gana sudėtingas ir reikalauja kelis kartus daugiau darbo nei kitos uogos. Šaltalankiai yra karpomi su šakomis, paskui šaldomi ir vėliau uogos nukratomos.
Nusivylė uogininkyste
Ne vienus metus pramoninius uogynus puoselėjantys ūkininkai tvirtino esantys nusivylę uogininkyste. Nepastovi rinka ir uogų kainos, konkuravimas su išplėtota kaimyninės Lenkijos uogininkyste nesukuria ūkiams stabilumo.
„Pradėjome mažinti uogynus. Šiemet užarėme 40 ha juodųjų serbentų. Kitąmet dar 60 ha aparsime. Iš 12 ha avietyno jau kurį laiką yra likę tik 3 ha. Prieš kokius 5 metus turėjome ir 7 ha braškių. Rinkai nebereikia tiek uogų“, – apmaudavo buvęs vienas stambiausių šalies uogininkų S.Vaitkevičius.
Kartu su šeimos nariais uogas auginantis biržietis turi įsigijęs uogų ūkiui reikalingos technikos, šaldymo įrangą. Nemažus juodųjų serbentų plotus užsisodinę ūkininkai ligi šiol turi priekaištų valdžiai ir supirkėjams, kurie prieš keliolika metų aktyviai skatino imtis alternatyvios veiklos.
Uogininkystės perspektyvomis patikėję šalies ūkininkai kviečius ir miežius iškeitė į juodųjų serbentų sodinukus. Uogų auginimą pasirinkę lietuviai pagal juodųjų serbentų plotus Europoje buvo atsidūrę kone tarp lyderių. Tačiau smukus žemyn uogų kainoms, krito ir augintojų optimizmas pragyventi iš juodųjų serbentų.
Nemažai uogų augintojų užarė serbentynus, daugelis serbentus pradėjo auginti ekologiškai.
Komentaras Mažėja serbentynų, bet auga šaltalankių plotai Dr. Audrius Sasnauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Šalyje yra apie 850 ha braškynų ir avietynų. Šių uogų rinka ir kainos gana stabilios. Lietuvoje mažėja serbentynų plotai. Pastaraisiais metais juodųjų serbentų sumažėjo nuo maždaug 4 000 ha iki 3 500 ha. Sumenkęs ir juodųjų serbentų derlius, nes apie 80 proc. serbentynų yra ekologiniai. Tokie dideli ekologinių serbentynų plotai stebina užsienio uogų augintojus. Pasaulyje ekologiniai serbentynai sudaro tik iki 5 proc. visų plotų. Mūsų šalyje ekologinę uogininkystę paskatino kritusios juodųjų serbentų kainos. Šalyje plečiasi šaltalankių plotai. Jų dabar yra apie 500 hektarų. Šių uogų paklausa pastebimai auga.
