Pasmerkė medžius sunykti
„Statybininkai lygino sklypo reljefą ir iki pusės užkasė gražiausių pušų ir beržų kamienus. Nes taip jiems patogiau. Šeimininkas kreipėsi į mus, kad išgelbėtume tas pasmerktas pušis. Atkasėme jas, toje vietoje suformavome poilsio zoną su terasomis“, – pasakojo vilnietė kraštovaizdžio architektė Dėja Želvienė.
Būtų daug paprasčiau, jei apie aplinką žmonės pradėtų galvoti ne baigę statyti namą, o dar planuodami statybas. Dažnas įsivaizduoja, kad statybininkai sustumdys ir išlygins žemes, o jau paskui galima bus pasėti veją, pasodinti gėlių.
„Džiaugiuosi, kad požiūris į kraštovaizdžio architektūrą ir architektus po truputį keičiasi. Neturėjome tradicijų, sovietmečiu buvo tik apželdinimas ir apželdintojai. Dabar vis daugiau žmonių supranta, kad nei statybininkai, nei apželdintojai visų sklypo problemų negali išspęsti. Reikalingas kraštovaizdžio projektas, kuris apimtų viską: reljefą, pastatus, dangas, apšvietimą, vandens telkinius, augalus. Ir visa tai sujungtų į harmoningą visumą“, – aiškino architektė.
Šią vasarą po gausių liūčių ne vienam prireikė iš naujo suformuoti sklypo reljefą, kad būtų galima suvaldyti lietaus vandenį. Ten, kur jis nebuvo tinkamai sutvarkytas, vanduo užliejo rūsius, garažus.
„Žmogus valdovu jaučiasi tol, kol nesusiduria su gamtos stichija. Šią jėgą būtina įvertinti ir priimti teisingus sprendimus, nes kitaip pralaimėsi. Tačiau ne visada žmonės linkę paisyti specialistų patarimų“, – apgailestauja D.Želvienė.
Vieną sklypo šeimininką ji mėgino įtikinti, kad nenaikintų šlaitą sutvirtinusių menkaverčių brūzgynų upės pakrantėje. Šis nepaklausė – išnaikino, ir šlaitas ėmė slinkti.
Stilinga aplinka
Dėjai artimas Azijos šalių gyventojų požiūris į aplinką, siekimas kuo natūraliau prisiderinti prie gamtos. Tai nereiškia, kad sklype turi būti saugoma kiekviena žolė ir sodinami tik tai vietai būdingi augalai. Priklausomai nuo siekiamo rezultato, jie gali būti labai įvairūs, taip pat ir nevietiniai. Svarbu, kad augalai neatrodytų kaip svetimkūniai, derėtų prie aplinkos.
„Niekada nesiūlau visiškai svetimų tai aplinkai augalų, kuriems reikėtų specialaus grunto, priežiūros. Labai svarbu, kad jie augtų natūraliai ir jiems nereikėtų kurti visiškai kitokių sąlygų
Pušyno zonoje, pavyzdžiui, natūraliai atrodys čiobreliai, smilgos, viržiai. Puikiai derės ir vienas kitas tarsi natūraliai iš žemės kyšantis akmuo, kitokios formos nelietuviška pušis“, – aiškino specialistė.
Miške ar šalia jo esančiame sklype vargu ar tinka takai, grįsti betoninėmis trinkelėmis. Natūralus akmuo, klinkerio plytelės nėra pigi danga, tačiau yra ir kitokių medžiagų, kurios nekontrastuoja su gamta, nerėžia akies ryškiomis spalvomis, sunkumu.
Nereikėtų vengti kurti ir tam tikro stiliaus aplinkos. Pavyzdžiui, daugelis žmonių žavisi Provanso stiliumi. O kodėl tokios aplinkos nesukūrus aplink savo namus? Nereikėtų bijoti eksperimentuoti. Žinoma, Lietuvoje niekada nepavyks sukurti tikro japoniško sodo aplinkos, tačiau įmanoma perteikti jo dvasią.
„Viskas priklauso nuo kraštovaizdžio architekto profesionalumo. Jis įvertina viską: sklypą, jo aplinką, namo architektūrą, šeimininkų poreikius, atsižvelgia į jų gyvenimo būdą ir pasiūlo aplinkos kūrimo scenarijų, kuris būtų priimtinas ir patogus žmogui bei darniai įsilietų į aplinką.
Pasak architektės, žmogus gali keisti aplinką, tačiau tai turi daryti kaip rūpestingas šeimininkas, o ne kaip vartotojas. Todėl labai svarbu iš karto priimti teisingus sprendimus, pasikliauti šios srities specialistais. Jie visuomet profesionalo akimi pirmiausia nustato, ką verta saugoti, o ko galima būtų atsisakyti.
Yra augalų svetimkūnių, kurie nustelbia kitus vertingus augalus. Tačiau gali pasitaikyti ir tikrai unikalių, tokių kaip Lietuvoje kol kas reti buko medžiai. Buvo netikėta net šeimininkams, kai kraštovaizdžio architektė jų rado vertindama sklypą buvusios gamyklos teritorijoje. Be abejonės, jie buvo išsaugoti.
Keičiasi žmonių požiūris
Pastaruoju metu daugelis naujakurių prašo specialistų patarimo, kaip prižiūrėti augalus nenaudojant cheminių medžiagų. Atsisakoma mados kiemus paversti išgrįstomis mašinų stovėjimo aikštelėmis, tverti aklinomis tvoromis. Norima įsirengti nors ir nedidelį ekologiškų daržovių, prieskonių darželį.
Kraštovaizdžio architektė pataria savo namų aplinkos nepaversti ir botanikos sodu, nesodinti daug ir įvairių rūšių augalų, nes jie dažnai nustelbia vienas kitą. Geriau mažiau rūšių. Pasirinktus augalus suskirsčius grupėmis, suformavus tam tikras kompozicijas, aplinka atrodys skoningesnė ir natūralesnė.
Pasaulis dabar pamišęs dėl natūralumo. Kai kuriose Europos šalyse taip viskas sterilu, kad paprasčiausia dilgėlė jau tapo tikru stebuklu. Lietuviams kol kas netrūksta nei dilgėlių, nei kitos natūralios augmenijos. Kuriant natūralią namų aplinką iškyla kitos užduotys.
„Nesvarbu, kokio stiliaus aplinka kuriama sklype, svarbu, kad ji natūraliai derėtų prie bendro gamtos konteksto, šeimininkų gyvenimo būdo, statinių architektūros. Kaip ir skirtingi mados stiliai – vienas žmogus gražiai atrodo su klasikinio stiliaus drabužiais, kitam tinka sportinis“, – aiškino architektė.
Nėra nei blogų augalų, nei prastų dangų ar blogo apšvietimo. Tiesiog viskas turi atsidurti savo vietose. Tuomet aplinka atrodys ir patraukliai, ir natūraliai.
