Lrt.lt kalbintų sodininkų nuomone, lietuviškų vaisių kainos šiemet šoktels nuo 30 iki 50 proc.
„Obuolių atvežtinių yra labai daug, bet vis tiek žmonės ieško lietuviškų. Atvežtiniai obuoliai – ne kliūtis lietuviškų obuolių kainoms šoktelėt
i 50 procentų. Kriaušių kainos kils mažiau, bet irgi kils – iki kokių 30 procentų, slyvų – 10 procentų“, – vardino „Ąžuolo“ sodų bendrijos valdybos narys Jonas Kavaliauskas.
Sodų bendrijos „Vaivorykštė“ pirmininkas Rytis Galinauskas pastebi, kad nuo klimato išdaigų nukentėjo ne vien tik Lietuvos sodai. Tai, anot jo, reiškia, kad ir kaimyninės šalys pirmiausia rūpinsis, kaip patenkinti savo vidaus poreikį, tad ir eksportui bus skiriama mažesnė vaisių dalis.
„Puikus pavyzdys kaimynė Lenkija. Kaip žinome, ten irgi didelė dalis derliaus buvo prarasta dėl liūčių. Kiekvieną dieną per žinias girdime apie potvynius ir sausras. Manau, šiemet rinkų situacija tokia, kad jos pirmiausia bandys išpildyti savo pačių poreikį.
Importas tikrai nepadės numušti kainų, nes lietuviai labiau linkę pirkti savame savo ūkininkų užaugintus produktus, galbūt ir nepasitiki atvežtiniais“, – mintimis dalinosi R. Galinauskas.
Šiųmetis vaismedžių derlius – prastesnės kokybės
Lrt.lt kalbinti sodininkai sako netekę nuo 30 iki 80 procentų derliaus. Anot jų, tai nereiškia, kad šiemet nebus geros kokybės lietuviškų vaisių, tačiau didesniosios jų dalies kokybė, lyginant su praėjusiais metais, bus prastesnė.
Anot pašnekovų, stipriausiai nukentėjo obelys – prarasta 30–50 procentų derliaus. Sodininkai skaičiuoja, kad beveik visiškai sunaikintas vyšnių derlius, netekta iki 35 procentų vynuogių derliaus, 30 procentų kriaušių, kiek mažiau prarasta slyvų.
Lietuvos agrarinio ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis sako, kad šiemet labiausiai derliui pakenkė dideli šalčiai.
„Dalyje sodų tiesiog iššalo vaismedžiai, dalyje sodų pašalo žiediniai pumpurai ir derlius žymiai mažesnis – lyg žydėjo, bet buvo nepilnaverčiai žiediniai pumpurai. Atskiruose soduose yra gražiai išsilaikiusių veislių, bet didelė dalis derliaus prarasta“, – vardino pašnekovas.
N. Uselio teigimu, nuostolių taip pat pridarė lietingi orai, kruša.
„Labai sunku buvo gerai atlikti purškimus nuo ligų ir kenkėjų. Lietingas oras, o grybinės ligos dažniausiai ligos plinta kai yra drėgna ir šilta. Grybas labai greitai auga, tu jį nupuški, bet lietus pesticidus išplauna. Dėl šitų grybinių ligų prarandama ne tiek derliaus dalis, kiek kokybė.
Be to, šiuo metu tai vienur, tai kitur praeina krušos. Sudaužo gražiausius obuolius, jie pradeda pūti ir tada desertui jau nebetinkami“, – pasakojo Lietuvos agrarinio ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas.
„Ąžuolo“ sodų bendrijos valdybos narys J. Kavaliauskas teigia, kad netekta nuo 30 iki 40 procentų šaltalankių ir svarainių derliaus. Lazdynai, anot jo, gal ir neįšalo, bet lietuviškų riešutų kokybė ko gero bus prastesnė.
„Dituvos“ sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Gedvila skaičiuoja, jog prarasta 30–40 procentų derliaus.
Pašnekovo nuomone, lietuviškų vaismedžių kainos prekybos centruose turėtų pakilti bent trečdaliu, tačiau bus vis tiek bus žemesnės už tas, kuriomis savo produkciją tiesiogiai iš ūkių arba turguose pardavinės ūkininkai ir sodininkai.
