Tačiau gyventojai šiurpsta nuo prognozių, kad dėl išaugusių grūdų supirkimo kainų rudenį miltų, duonos ir jos gaminių kainos šaus į viršų.
„Grūdų supirkimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo maždaug 40 procentų. Proporcingai turėtų brangti ir miltai“, – „Sekundei“ sakė grūdus superkančios ir perdirbančios bendrovės „Kauno grūdai“ komercijos direktorius Marius Gudas.
Bendrovės „Vilniaus duona“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė patikino: jeigu kainas kels miltų tiekėjai, neišvengiamai brangs ir duona. Tą patį sakė ir „Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas, ir kiti gamintojai. Tačiau jie susilaiko nuo konkretesnių prognozių, nes neatmeta galimybės, kad jautrios grūdų rinkos kainų svarstyklės dar gali pasvirti žemyn.
Bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas jau dabar gana drąsiai kalba apie išpūstą grūdų kainų supirkimo burbulą. Pasak jo, labai tikėtina, kad kai tokios didelės valstybės kaip Rusija, Ukraina, Skandinavijos šalys, JAV ir kitos baigs nuimti derlių, grūdų supirkimo kainos ims mažėti.
„Žinoma, prognozuoti rizikinga, kaip spėti orus trims mėnesiams. Tačiau turint galvoje, kad pasaulyje yra sukauptos gana nemažos grūdų atsargos, be to, gamtos stichijos derliaus tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, tiek Europoje nenusiaubė taip smarkiai, kaip kartais vaizduojama, galima tikėtis, jog grūdų kainos šiek tiek kris. Žinoma, ne iki praėjusių metų kainų“, – aiškino M.Gedvilas.
Ūkininkų lūkesčiai dėl kainų nevienodi. Vieni, daugiausia smulkieji, derlių skuba parduoti, o stambesnieji ketina krauti į sandėlius ir laukti dar didesnių kainų.
Kai kurie grūdai pirkėjai jau patyrė, kad ne visi išankstines sutartis dėl grūdų supirkimo sudarę ūkininkai yra nusiteikę jų laikytis. Mat jiems nesinori derliaus atiduodi suderėta kaina, nes ji mažesnė už dabar esančią rinkoje.
Tai atitinkamai veikia supirkimo kainas – kol nėra pakankamos grūdų pasiūlos, jos kyla.
Kainos didesnės, kokybė – prastesnė
Panevėžio rajone, kaip ir daugelyje kitų, šiemet dėl gamtinių sąlygų javapjūtė vėluoja. Ūkininkai kol kas daugiausia ima rapsų ir miežių derlių.
Kaip derlių paveikė gamtos stichijos – šalta žiema, vasaros liūtys, vėjai ir karščiai, paaiškės vėliau. Žemdirbiai linkę dejuoti, kad jis bus mažesnis.
Kol kas aišku viena, kad grūdų kokybė, palyginti su praėjusiais metais, prastesnė. Be to, yra pavojus, kad dėl lietingų orų ilgiau laukuose užsilikusio derliaus kokybė dar prastės, t. y. iš maistinių grūdai virs pašariniais.
M.Gedvilas teigia, kad šiųmetis derlius prastesnis sąlygiškai. Pasak jo, praėję metai derliaus kokybės atžvilgiu buvo unikalūs – tokio kokybiško derliaus Lietuvoje nėra buvę.
Dalis ūkininkų neslepia apmaudo, kad pernai grūdus esą pardavė pusvelčiui, ir tikisi atsigriebti dabar.
Grūdų supirkimo kainos šiemet iš tiesų keliasdešimt procentų aukštesnės nei praėjusiais metais.
Už toną ekstra klasės kviečių supirkėjai moka 650 litų, už I klasės – 630 litų, II klasės – 600 litų, III klasės – 540 litų. Pernai kviečių supirkimo kainos, priklausomai nuo klasės, svyravo tarp 430–450 litų.
Už I klasės toną rugių supirkėjai šiais metais siūlo 450 litų, pernai mokėjo apie 280 litų.
Atitinkamai pakilo ir pašarinių grūdų kainos. Pašarinių kviečių tonos supirkimo kaina yra apie 500 litų, pašarinių miežių ir kvietrugių – apie 470 litų, avižų – apie 300 litų, žirnių – maždaug 550 litų, II klasės rugių – 400 litų. Žieminių rapsų kaina nuo pernai 800 litų už toną šiemet pakilo iki 1200 litų už toną.
Teigiama, kad tokias dideles grūdų supirkimo kainas lėmė stichinės nelaimės įvairiose šalyse.
Rusijoje esą didelius javų plotus nuniokojo sausra, Ukrainoje – dažni ir smarkūs lietūs.
Į eilę dar nesirikiuoja
Prieš porą metų miltų ir makaronų verslą pardavusi „Malsena“ pakeitė pavadinimą į „Amilina“. Kadangi įmonė užsiima krakmolo, glitimo ir granuliuotų pašarų gamyba, superka tik kviečius.
Skirtingai nei ankstesniais metais, kai supirkdavo ir kitas grūdines kultūras, šiuo metu prie jos elevatoriaus nesirikiuoja eilės su grūdų pilnomis mašinomis.
Pasak M.Gedvilo, kviečius pirkti tik pradedama. Generalinis direktorius neslėpė, kad padidino ir savo produkcijos kainą. Beje, 99 procentus jos „Amilina“ eksportuoja.
M.Gedvilo teigimu, logiška, kad, esant dabartinėms grūdų supirkimo kainoms, kainas didins ir jų miltų gamintojai, ir duonos kepėjai.
Tačiau jis linkęs manyti, kad ilgai tokios aukštos grūdų supirkimo kainos neišsilaikys.
Ūkininkai šunybių nedarys?
Kalbėdamas apie ūkininkų, sudariusių išankstines sutartis dėl grūdų supirkimo, nenorą parduoti produkciją už iš anksto suderėtą sumą, M.Gedvilas pabrėžė, kad tai kelia dar didesnį chaosą rinkoje. Ir, žinoma, miltų, duonos ir kitų grūdų gaminių vartotojų nenaudai.
„Šiemet dėl sutarčių nevykdymo gali būti ir teismų“, – sakė jis.
„Amilina“ taip pat yra pasirašiusi sutarčių su ūkininkais, tačiau daugiausia jų turi su prekybos organizacijomis.
M.Gedvilas pabrėžė, kad jis jokiu būdu nenori mesti akmens į visų ūkininkų daržą. Pasak jo, įmonė jau ne pirmi metai bendradarbiauja su nemažai Panevėžio rajono ūkininkų, jie įrodė esantys patikimi partneriai.
Panevėžio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas sakė nenorįs tikėti, kad tarp mūsų rajono ūkininkų, su perdirbėjais pasirašiusių sutartis, atsiras tokių, kurie jas ignoruos.
„Aišku, kad ūkininkai suinteresuoti gauti maksimalų pelną, tačiau gyvename civilizuotame pasaulyje ir turime laikytis jame galiojančių taisyklių.
Visame pasaulyje yra taip, kad vienais metais išlošia perdirbėjai, kitais – ūkininkai“, – aiškino jis.
