Iš prancūzų paramos Plungės rajone gimė ir iki šiol veikia kelios dešimtys technika aprūpintų kooperatyvų, tačiau šio rajono savivaldybė kėsinasi atsisakyti to, ką 1994 m. pavasarį mūsų šalies Vyriausybė buvo įsipareigojusi...
Prancūzų labdara davė vaisių
Už paaukotą pinigų sumą buvo nupirkta naujos pačios įvairiausios žemės ūkio technikos, o ją skirstant pasinaudota prancūzų pasiūlytu kooperacijos modeliu. Suburtos ūkininkų grupės po 5-7 žmones kiekvienoje, kad susidarytų reikiamas žemės plotas racionaliam technikos panaudojimui.
Taip Plungės r. susikūrė 28 kooperatyvai, iš viso sujungę porą šimtų ūkininkų, kurie ilgainiui susijungė į asociaciją „Plungė-Loiret“. Šiuos ūkininkus kiekvienoje grupėje vienijo gauta technika, jos eksploatavimas ir tam tikri atskaitymai į bendrą grupės kasą, kurios lėšos galėjo būti panaudotos naujai technikai įsigyti ar senai remontuoti.
Per tą laiką iširo vos vienas kitas kooperatyvas, o įsikūrus Rietavo savivaldybei dalis kooperatyvų pateko į naujosios savivaldybės teritoriją.
Nors kooperatyvų steigimo vajus nekilo, ko buvo tikėtasi po šios netikėtos sutarties ir prancūzų dovanos, vis dėlto manoma, kad tai padarė teigiamą postūmį Plungės r. žemės ūkyje, ypač pienininkystėje, mat nemažai technikos buvo skirta pašarų gamybai.
Kooperatyvų atstovų manymu, metams bėgant vis akivaizdžiau matyti, kad, Prancūzijai įvykdžius savo prievolę, to nepadarė Lietuvos pusė, nors techninės pagalbos sutartyje (taip buvo pavadintas 1994 m. dokumentas) mūsų Vyriausybės įsipareigojimai buvę įvardyti konkrečiai.
Ko nepadarė Lietuva?
Prieš keletą dienų vykusiame Plungės r. savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas iš pirmo žvilgsnio nekaltas klausimas „Dėl savivaldybės materialiojo ir nematerialiojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos patvirtinimo“. Kalba ėjo apie savivaldybei nuosavybės teise priklausantį negyvenamųjų patalpų kompleksą Varkalių kaime.
„Varkalių agroservisas“ 1994 m. buvo įkurtas kaip valstybės įmonė, vėliau perėjusi savivaldybės žinion, o jo paskirtis – prancūzų dovanotos žemės ūkio technikos priežiūra ir remontas bei kita su tuo susijusi veikla.
- Pernai rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo dovanota žemės ūkio technika perduodama kooperatinių bendrovių sąjungai „Plungė-Loiret“. O štai „Varkalių agroservisą“ nuspręsta likviduoti, jo patalpoms parduoti arba išnuomoti skelbiamas konkursas. Apie tai, kam tos patalpos turėtų priklausyti, diskutuojama jau daug metų, o atsakymas visada neigiamas: „Varkalių agroservisas“ kooperatyvams nepriklauso, todėl savivaldybė juo disponuoja kaip išmano. Tiesa, šioks toks žingsnis į priekį jau žengtas, bent jau dovanota technika atiteko sąjungai. Bet nepamirškime, kad yra sutartis tarp Prancūzijos ir Lietuvos, kurią iš mūsų pusės pasirašė anuometis žemės ūkio ministras Rimantas Karazija.
Taigi čia yra rimta tarptautinė sutartis. Prancūzija skyrė 20 mln. frankų dovaną, o Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo paruošti techninę bazę, todėl iš savivaldybei skirtų lėšų buvo nupirkti pastatai Varkaliuose. Pagal pasirašytosios sutarties 4 straipsnį Lietuva įsipareigojo nemokamai perduoti pagrindinį pastatą, kuriame yra dirbtuvės, garažai, sandėlis, susirinkimų salė. Dabar mes matome, kad tas turtas perėjo savivaldybei, jeigu jau svarstome: nuomos ar privatizavimo konkursą skelbti. Akivaizdu, jog taip pažeidžiama sutartis. Pastaruoju metu tuo klausimu domisi ir Prancūzijos Loiret departamentas, planuojame vykti į susitikimą. Jei sprendimai bus nepalankūs, ar jie nesukels tarptautinių skandalų? – savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo tarybos narys, kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas.
Jam antrino ir kitas tarybos narys Alfredas Bieliauskas.
- Šiame projekte teko dalyvauti nuo pat pirmųjų dienų, pasirašant sutartį. Didžiausia klaida padaryta pradžioje, kai buvo įkurta valstybinė aptarnavimo įmonė. Iš kooperatyvų sudėtų pinigų buvo įsigyti presai ir kita įranga, tačiau visa tai galų gale buvo parduota, o ūkininkams neliko nieko. Jei viskas būtų buvę daryta kooperacijai, būtų valdęs kooperatyvas, šiandien problemos neturėtume. Gerai prisimenu tą momentą, kai įkurtasis agroservisas iš valstybės perėjo savivaldybės žinion. Anuometis rajono vadovas pažadėjo: agroservisas bus atiduotas ūkininkams. Deja, vadovui mirus viskas pasisuko kita linkme, - apgailestavo A.Bieliauskas.
Tokios pozicijos, svarstant klausimą, laikėsi ir Albinas Klimas, Mykolas Pronckus ir kai kurie kiti tarybos nariai.
Painiavos nestinga
Šiandieniai rajono vadovai, kaip ir kai kurie tarybos nariai, laikosi nuomonės, kad „Varkalių agroserviso“ patalpos – savivaldybės turtas, su kuriuo ji elgiasi kaip nori. Iš viešų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio pasisakymų turėtume suprasti, kad reikia vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. „Dalį šios prancūzų dovanos, pasibaigus technikos tarnavimo laikui, tarybos sprendimu perdavėme kooperatyvų sąjungai. Pastatai yra savivaldybės turtas, tai nesudaro sąlygų juos kažkam įgyti ar gauti dovanų. Mes galime šiuos pastatus konkurso būdu nuomoti ar parduoti. Panaudai perduoti šį turtą sudėtinga, nes žemės ūkio veikla nėra savivaldybei priskirta funkcija“, - dar aptariant klausimą komitetuose kalbėjo A.Krauleidis.
Svarstant klausimą rajono taryboje, jos narys Visvaldas Nekrašas metė repliką, girdi, „valstiečiai pratę gąsdinti, Seimą gąsdina, čia gąsdina“. Kitas rajono politikas Audrius Klišonis sakė, kad „Varkalių agroservisas“ turėjo veikti amžinai, bet dėl pačių kooperatyvų kaltės taip neįvykę.
- „Varkalių agroservisas“ visada buvo nuostolingas. Sutarties su Prancūzija idėja iš pradžių buvo gera, tai turėjo veikti kaip amžinas variklis. Iš amortizacinių atskaitymų turėjo būti perkamas naujas inventorius, ir taip turėjo suktis visą laiką. Kadangi vienašališkai buvo nutrauktas amortizacinių atskaitymų mokėjimas, nes „kam to reikia“, visas modelis pradėjo bliūkšti. Kooperatyvai naudojosi savivaldybės turtu, o savivaldybė patirdavo nuostolių. Sutartys sutartimis, bet ką sako Lietuvos įstatymai? Jeigu reikia pastatus parduoti arba išnuomoti, yra konkurso tvarka. Kito kelio nėra, tai teisiniai dalykai, - sakė A. Klišonis.
Abejonėms ir skirtingam sutarties traktavimui įtakos turi ir pačios sutarties tekstas, kuriame stinga aiškumo, esama tam tikrų prieštaravimų. Pavyzdžiui, jau minėtas 4 sutarties straipsnis teigia, kad Lietuvos ŽŪM „įsipareigoja Varkalių techninio aptarnavimo dirbtuvėms nemokamai perduoti pagrindinį pastatą (...) Pastatų priežiūrą garantuoja Lietuvos pusė. Nuosavybės problema turi būti sureguliuota tarp lietuvių ir neturi turėti jokių pasekmių laisvam pastatų naudojimui trečiaisiais projekto metais.“ Ką tai galėtų reikšti?
Sutartyje numatyta ir jos trukmė: treji metai. Ar tai reiškia, kad tiek laiko savivaldybė įsipareigoja skirti gamybines patalpas, o paskui kooperatyvai verčiasi kaip išmano?
Tarp sutarties dokumentų yra ir toks teiginys: „Už techninės priežiūros dirbtuves pradžioje bus atsakinga ŽŪM, techniškai padedant Prancūzijos įmonėms. Įmonės paruoš mechanikus, jiems padės tapti atsakingais už dirbtuves, kad jos ilgainiui taptų privačiu garažu, kuris turėtų pats save išlaikyti.“
Išties painoka sutartis, ir nelabai aišku, kada, kaip ir kodėl šis nekilnojamasis turtas turėjo ar turėtų pereiti kooperatyvų žinion.
Sprendimu beveik patenkintas
Dauguma rajono tarybos narių balsavo už tai, kad buvusios „Varkalių agroserviso“ gamybinės patalpos būtų išnuomotos vienam nuomininkui konkurso būdu 10 metų. Už tokį sprendimą balsavo ir aktyviausiai savivaldybės poziciją kritikavęs A.Stančikas. Po posėdžio „Ūkininko patarėjo“ kalbintas A.Stančikas sakė, kad geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje.
- Labai patenkintas sprendimu nesu, vis dėlto geriau nuoma nei privatizavimas. Kažkam nupirkus šias patalpas kooperatyvų technikos remontas pakibtų ant plauko. Dabar yra galimybė tas patalpas išsinuomoti, nors nuomos kaina labai brangi – bent jau dabar numatyta 6 tūkst. Lt per mėnesį. Gal konkursas dėl tokios aukštos kainos iš pradžių neįvyks ir savivaldybė bus priversta kainą mažinti? Be to, manau, kad, sudarant nuomos konkurso sąlygas, turėtų būti įvertinta, kad tai skirta kooperacijos plėtrai, kad šis objektas nenueitų į kitą verslą, - sakė A.Stančikas.
Tad jei ir tarybos sprendimo kritikai rezultatu iš dalies patenkinti, tarptautinis skandalas Plungėje gal ir nekils...
