Po daugiau nei metus trukusios tylos Ūkio ministerija ištraukė nebaigtą kurti fizinių asmenų bankroto (FAB) įstatymą. Anksčiau šią idėją žlugdė bankininkai. Ir dabar įstatymo projektą jie sutinka be entuziazmo, tačiau agresyviai nebesipriešina. Sąlygos bus nelengvos, tačiau prasiskolinę šalies piliečiai, akylai prižiūrimi bankroto administratorių, ateityje turės vilčių atsigauti.
Ūkis žlugo per vieną sezoną
Viename Suvalkijos ūkyje specialistai dažniau nei kituose rengdavo vadinamąsias lauko dienas, seminarus, mokė kitus ūkininkus, kaip reikia dirbti, naudotis šiuolaikine technika ir naujausiomis technologijomis. Tačiau per metus perspektyvus klestėjęs ūkis žlugo, kaip kinivarpos jį aplipo antstoliai, buvo areštuotas turtas, laukuose liko didelė nenuimto derliaus dalis, o sėti ūkininkas jau neturėjo ką ir kuo, bankai užtrenkė duris.
Kodėl taip atsitiko? Priežastis paprasta. Ūkininkas ir jo rengtų projektų vertintojai bankininkai į ateitį žiūrėjo tik optimistiškai. Derliaus supirkimo kainos buvo pasiekusios lubas, tačiau projekto autoriai ir vertintojai ir toliau tikėjosi tik augimo. Ūkininkas skolinosi, prisipirko brangiai kainuojančios modernios technikos, tačiau pasaulinėje rinkoje derliaus kainos pradėjo kristi neregėtu greičiu, o paskolos grąžinimas pradėjo strigti. Taip per vieną sezoną kreditoriai modernų ūkį sudraskė į kelias dalis, tačiau nesurinko net pusės ūkininko pasiskolintos sumos.
Ūkininkas nuostolių jau nepadengs. Realių galimybių pradėti dirbti jis neturės, kol negrąžins skolų, o skolų negalės grąžinti, nes neturės galimybių dirbti. Ratas užsidarė. Ar tokia padėtis tenkina kredito įstaigas, bankus, patį skolininką, valstybę? Netenkina. Kokia išeitis? Kitose šalyse yra galimybė išsiveržti iš šio uždaro rato – žmogui palikta galimybė bankrutuoti ir viską pradėti iš naujo
.
Bankininkai įstatymą vertina atsargiai
Anksčiau FAB idėją žlugdė bankininkai. Ir dabar šį įstatymo projektą jie vertina be entuziazmo. Štai Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad, priėmus FAB įstatymą, padidėtų bankų veiklos rizika – juk negrąžintas skolas turės nurašyti ne valstybė, o kreditoriai. Jie tai darys, žinoma, ne iš savo kišenės – šiam reikalui įsteigs papildomą fondą ar kaups lėšas kitu būdu. Tačiau vienaip ar kitaip pinigėlius suneštų bankų klientai, taigi bankų paslaugos ir paskolos pabrangtų. Kiek pabrangtų? Šiandien niekas nenori prognozuoti.
„Sudarius galimybę bankrutuoti, svarbu užkirsti kelią skolininkams sukčiauti, o naujasis įstatymas neturėtų būti taikomas anksčiau paimtoms paskoloms“, – sako S.Kropas. Taigi jis tarsi pripažįsta, kad sunkumų kils tik pirmaisiais metais, kai kreditorių akys bus pilnos išgąsčio dėl klientų bandymo sukčiauti.
Dėl FAB įstatymo būtinumo iš esmės pakeitė nuomonę anksčiau kritiškai šią idėją vertinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
„Bankininkų teiginiai, kad jie bus priversti griežtinti paskolų teikimo sąlygas, yra neteisingi arba perdėti. Jeigu įstatyme bus numatyta pakankamai saugiklių, jis bus priimtinas ir naudingas abiem pusėms“, – sako R.Šarkinas.
Sprendimą priims teismas
Ūkio ministras Dainius Kreivys skuba pabrėžti, kad dėl FAB įstatymo taikymo spręs ne koks nors valdininkas ar tarnautojas, bet teismas. Prasiskolinęs žmogus teismui turės pateikti visus dokumentus ir šis per mėnesį paskelbs sprendimą, ar konkrečiam asmeniui verta kelti bankroto procedūrą. Jeigu teismas nustatytų, kad žmogus nepiktnaudžiavo, nesiekė pasinaudoti susidariusiomis aplinkybėmis, tada būtų sustabdomas skolų išieškojimas bei turto pardavimas. Tiesa, bankroto procedūrą būtų galima kelti tik kartą per 10 metų. Labai tikėtina, kad Seimas šį terminą pailgins.
Pasak skolų išieškojimo paslaugas teikiančios UAB „Sergel“ direktoriaus pavaduotojos Tomos Simutienės, fizinių asmenų bankrotas turėtų būti keliamas ne tik ginant skolininkų, bet ir kreditorių interesus.
„Pritariu pasiūlymams atskirti įsiskolinusiuosius dėl verslo, ūkinės veiklos ir ėmusius paskolas vartojimui. Pastarieji pervertino savo galimybes, gyveno geriau negu iš tikro galėjo gyventi pagal savo galimybes. Taigi būtų neteisinga ir vienus, ir kitus vertinti vienodai“, – sako T.Simutienė.
Nesunkiai atsikratyti skolų nepavyks
Projekte numatyta, kad fizinis asmuo bankrotą galės bandyti skelbti, kai jo beviltiškos skolos pasieks 9600 Lt (12 minimalių atlyginimų) ir jeigu jis ilgiau nei 6 mėnesius negalės grąžinti skolos.
Nustatyta skolos suma daug kam kelia nuostabą. Kodėl būtent tokia palyginti nedidelė suma? Dar daugiau klausimų sukelia pasiūlymas, jog paskelbus bankrotą fizinis asmuo skolą turėtų grąžinti per 5 metus, o jeigu per šį laiką nesuspėtų to padaryti – skola būtų nurašoma. Tiesa, yra išimtis. Skolą valstybei dar reikės atidirbinėti papildomai trejus metus.
Akivaizdu, kad daugelis norėtų neskubėti grąžinti skolų. Tačiau net kai bus duotas leidimas pasinaudoti FAB įstatymu, neverta tikėtis, kad prasiskolinęs žmogus nesunkiai atsikratys skolų. Minėtus 5 metus jis negalės tinginiauti ar apsimetinėti, kad stengiasi skolą grąžinti. Skolininkas turės vykdyti 5 metų trukmės bankroto planą, kuriame bus pakankamai smulkiai nurodyti jo veiksmai, skolų grąžinimo grafikas bei būdas pinigus uždirbti. Paskirtas administratorius šį planą ne tik įvertins, bet ir stebės, kaip jis vykdomas, ir dar už tai prasiskolinęs asmuo jam mokės mokestį. Visos pajamos bus pervedamos tik į bankroto administratoriaus atidarytą sąskaitą.
Kas liks skolininkui? Iš kiek lėšų jis turės pragyventi? Projekte paminėta 800 Lt per mėnesį suma labai abejotina.
Įstatymo projekto laukia išbandymas
Ūkio ministerijai pavaldaus Įmonių bankroto valdymo departamento laikinoji vadovė Svajonė Alunderienė tarsi apsidraudžia primindama, kad įstatymo projektas bus tobulinamas. Projekte tikrai yra tobulintinų vietų. Vyriausybė jį svarstys rugpjūčio antroje pusėje. Sėkmės atveju projektas bus pateiktas iš atostogų sugrįžusiam Seimui. Neabejokime, kad Seime projektas patirs daug išbandymų, bus karpomas ir pildomas. Taigi geriausiu atveju fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigalios nuo 2012-ųjų.
Pasinaudokime kitų šalių patirtimi
Pranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo, lizingo ir kreditų asociacijos direktorius:
Daugelyje ES šalių ir net kaimyninėje Latvijoje fizinių asmenų bankroto įstatymai priimti, tačiau svarbu, ar jie veikia. Bus norinčiųjų piktnaudžiauti šia galimybe, tačiau tokiems norams galime užkirsti kelius.
Mano nuomone, fizinio asmens bankrotą galima inicijuoti tik tada, kai pradelsti įsipareigojimai, skolos viršija jo turimą turtą. Ne paslaptis, kad pas mus sugebama paslėpti turtą, turtuoliai tampa vargšais ir atvirkščiai. Todėl būtina teisiškai užkamšyti visas landas norintiesiems piktnaudžiauti.
Kai kurie įstatymo projekto teiginiai man kelia nuostabą, pavyzdžiui, kodėl pasirinkta labai maža beviltiškų skolų suma – tik 9600 Lt? Ir apskritai, kodėl mes bandome išrasti dviratį – pasinaudokime kitų šalių patirtimi ir priimkime kokybišką įstatymą.
Gaila, kad neturime savo banko
Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas
Manau, kad ūkininkams fizinių asmenų bankroto įstatymas labai reikalingas. Ūkininkavimo verslas yra sudėtingas ir neretai rizikingas. Žinoma, reikia saugiklių, kad įstatymu nepasinaudotų nesąžiningi žmonės. Suprantu, kad tam tikrą laiką, kol įstatymas įsigalios ir kredito organizacijos įsitikins, kad dėl jo didelių nuostolių nepatiriama, gali būti sutrikimų gaunant kreditus. Tačiau tai – pereinamasis laikotarpis. Kita vertus, gaila, kad mes neturime lietuviško banko. Dabar šalyje veikiantys komerciniai bankai į mus žiūri kaip ne į savo vaikus. Nors bankininkai supranta, kad pinigai turi daryti pinigus, tačiau jaučiasi kažkoks šaltukas.
Vartotojams įstatymas neturėtų būti taikomas
Fortunatas Dirginčius, Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros skyriaus vadovas
Jeigu leidžiama bankrutuoti juridiniams asmenims, tokias pat teises turėtų turėti ir fiziniai asmenys. Tačiau ar mūsų visuomenė teisingai supras, ar nepiktnaudžiaus atsiradusiomis galimybėmis? Pavyzdžiui, prisiskolinusieji vartojimui iš greitųjų kreditų kompanijų neturėtų naudotis fizinių asmenų bankroto įstatymo teikiamomis galimybėmis. Jeigu žmogus turi rankas ir kojas, tai, mano manymu, anksčiau ar vėliau jis privalo grąžinti skolas – niekas kitas už jį to neturėtų daryti.
