Mėsinių galvijų augintojų, pieno gamintojų ir kiaulių augintojų asociacijos skambina pavojaus varpais – Lietuvoje sparčiai mažėja auginamų gyvulių. Mėsos perdirbimo įmonėms pradeda trūkti žaliavos.


Reikia kurti daugiau pridėtinės vertės

Pagal grūdų eksportą Lietuva santykinai tapo lydere pasaulyje. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministro Aušrio Macijausko, iš kiekvieno auginamo hektaro grūdinių kultūrų net 1,5 t eksportuojama. Pagal šį rodiklį Lietuva toli lenkia grūdų eksporto lyderes Australiją, JAV ir Argentiną. Ar šiuo pasiekimu reikėtų džiaugtis?

„Galima džiaugtis, tačiau valstybė ir net patys grūdų augintojai turėtų daugiau naudos, jeigu eksportuotume ne grūdus, bet mėsą, pieną ir jų produktus ar bioetanolį, t.y. produktus, kurie gaunami panaudojus grūdus kaip žaliavą, sukūrus daugiau pridėtinės vertės“, – sako A.Macijauskas.

Tačiau kaip tik šiuo metu padėtis mėsos ir pieno gamybos srityse, t.y. gyvulininkystės padėtis prasta ir dar blogėja.

„Mėsinių galvijų augintojų, pieno gamintojų ir kiaulių augintojų asociacijos labai susirūpinusios, kad pastaruoju metu Lietuvoje itin sparčiai mažėja auginamų galvijų. Mėsos perdirbimo įmonės pradeda trūkti žaliavos. Be to, mažėjant galvijų, mažėja ir pašarų poreikis, taigi nukenčia ir grūdų augintojai“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.

Tikslas aiškus – kol ne vėlu, reikia skatinti gyvulių auginimą. Kaip tai padaryti? Gyvulius auginančius ūkininkus reikia papildomai paremti.


Turi pritarti visų sričių ūkininkai

Kaip paskatinti galvijų augintojus? Tokios iniciatyvos nutarė imtis Žemės ūkio ministerija, tačiau su sąlyga, kad šiems veiksmams pritars grūdų augintojai, sodininkai, sliekų augintojai ir kitomis veiklomis užsiimantys ūkininkai.

ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis sako, kad jau žinoma, jog dabar skiriamos papildomos nacionalinės išmokos gyvulininkystei mažėja ir nuo 2013 m. pabaigos jų neliks. Gyvulininkystės sektorius, kuris šiuo metu dar skatinamas, nebebus remiamas per įprastas priemones.

„Be paramos veislinė gyvulininkystė būtų pasmerkta“, – daro išvadą R.Krasuckis.

Štai ŽŪM atstovams ir kilo mintis pasinaudoti Reglamento (EB) Nr 73/2009 68 straipsniu, pagal kurį ES narėms leidžiama tiesiogines išmokas tam tikru mastu perskirstyti tarp valstybės narės ūkininkų, sektorių ir regionų. Valstybės narės savo nuožiūra gali parengti žemės ūkio produktų kokybės bei prekybos gerinimo ir aplinkosaugos ar gyvūnų gerovės didinimo schemas. Taigi siekiant išvengti per didelio ūkininkams skirtų išmokų mažinimo, valstybėms narėms leidžiama iki 3,5 proc. nacionalinės paramos perskirstyti ir daugiau jos skirti specifinius sunkumus patiriantiems pieno ir galvijų sektoriams.

Perskirstytų 45 milijonus

Europos Komisija (EK) griežtai reikalauja, kad parama būtų skiriama tik siekiant išlaikyti dabartinį gamybos lygį, o ne jį didinti. ŽŪM sukurta darbo grupė renka medžiagą, kurią reikės pateikti EK siekiant parodyti, kad būtent taip Lietuvoje ir bus, t. y. gamybos lygis bus tik išsaugotas, o ne didinamas.

Planuojami įvairūs variantai. Pagal vieną jų numatoma, kad jau nuo 2011-ųjų bus taikoma tokia parama – 3,5 proc. tiesioginių išmokų nacionalinės sumos, t. y. 45 mln. Lt, galima perskirstyti pasirinktiems sektoriams. Taigi būtų galima remti karvių žindenių, mėsinių bulių, avių ir net mėsinių ožkų (Lietuvoje pastarųjų ūkių dar neregistruota) laikytojus.


Koks paramos dydis?

Pasak R.Krasuckio, didžiausia ES leidžiama perskirstyti suma nebus pasiekta, todėl viskas priklausys nuo pačių lietuvių sprendimo. Tai priklausys ir nuo gyvulių skaičiaus. Remiantis praėjusių metų duomenimis, priemokos suma galėtų siekti vidutiniškai iki 484 Lt vienam gyvuliui, o kitų sričių ūkininkai prarastų apie 14 Lt/ha tiesioginių išmokų.

Kodėl gyvulininkystės sektoriuje susidarė tokia padėtis? Pasak žemės ūkio viceministro A.Macijausko, praėjus 6 metams nuo Lietuvos įstojimo į ES, paramos skyrimo gyvulininkystės ūkiams tvarka paseno.

„Gyvulininkystei skiriamas papildomas tiesiogines išmokas gauna ūkiai, nebūtinai plėtojantys gyvulininkystę, o naujai įsikūrę ūkiai tokios paramos negauna, nes ji skiriama pagal referencinius laikotarpius. Taigi mes kritikuojame ES, kad tiesioginės išmokos mokamos taikant neteisingus ir klaidinančius referencinius laikotarpius, tačiau patys taikome tokią nevykusią sistemą vidaus rinkoje“, – stebisi A.Macijauskas.

Yra ir kitokių nuomonių

Ūkininkų organizacijos dar svarsto ŽŪM pasiūlymą. Štai ŽŪR pirmininkas B.Markauskas siūlo, kad papildomą paramą gyvulininkystei reikėtų skirti ne nuo 2011m., bet nuo 2013 m., kai nebeliks jokių papildomų tiesioginių nacionalinių išmokų – nei už kvotinį pieną, nei už karves žindenes, nei už mėsinius bulius.

„Šiuo metu mokamos nemažos išmokos. Todėl pradėdami remti gyvulininkystės sektorių nuo 2013-ųjų sušvelnintume itin sudėtingą padėtį“, – sako B.Markauskas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis sakė sieksiantis, kad perskirstant ES paramą daugiau dėmesio būtų skiriama smulkesniems, o ne stambiausiems ūkiams. Be to, neturėtų būti pamirštas sodininkystės ir daržininkystės sektorius.

Beje, Latvija, Estija ir Lenkija specifinę paramą nukreipė labai siauroms kryptims. Pavyzdžiui, Latvija remia tik iki 30 t per metus tiekiančius pieno ūkius, Estija – laikančius iki 100 melžiamų karvių, o Lenkija remia iki 10 karvių turinčius ūkius.