Šeimos medžiai
Brolių Vrublevskių medelyną žmonės susiranda ir vasaros mėnesiais. Kam reikia konsultacijos apnikus augalus kenkėjams ir ligoms, kas atvyksta įsigyti medelių. Neįprastas sodinimui laikas? Visai ne – vazonuose užauginti augalai gali būti sodinami net ir aktyvaus augimo periodu.
Įprastų sodinimo terminų nepaisyti įsidrąsinantys sodybų šeimininkai džiugina medelynininkus. Pastaraisiais metais jie pastebi ir daugiau pokyčių. Dar prieš metus keli žmonės noriai rinkosi dekoratyvinius medelius, o dabar net ir įmantriausių formų skiepytos ievos, gudobelės, kiti aplinką puošiantys medžiai mažai ką domina. Ekonomikos krizės išgąsdinti lietuviai tapo praktiškesni – pageidauja ne vien grožį, bet ir praktinę naudą teikiančių augalų.
Populiarumu visus lenkia šeimos medžiai – vaismedžiai, į kuriuos įskiepytos kelios veislės. Pasisodinti gausiai derančią obelį, nuo kurios galima raškyti ir ankstyvuosius, ir rudeninius obuolius, – racionalu. Vien tik šeimos reikmėms skirtame sode iš tiesų ir pakanka tik vienos tokios obels.
Obelis, kriaušes priverčiantis megzti net keturių skirtingų skonių vaisius R.Vrublevskis tvirtina, kad medžiui tas pat, kokios veislės lapus, vaisius auginti.
Skiepijimo virtuozai
Aštriu kaip skustuvas skiepijimo peiliu Vrublevskiai pradeda darbuotis jau nuo sausio vidurio. Skiepijimas tęsiasi iki balandžio, tuomet visą mėnesį vyksta sodinimas. Pirmamečiai sodinukai iki rudens spėja gerokai paūgėti. Skirtingų veislių skiepūgliai įskiepijami antramečiams medeliams: obelims, kriaušėms, trešnėms ir kt. Brolių skiepyti augalai išsiskiria: jų firminis ženklas – skiepijimo vieta, aplieta vašku.
Skiepyti vaismedžiai pradeda derėti daug anksčiau. Neretai pirmą kartą pražysta, pirmą vaisių sodinukai užmezga dar medelyne.
Romas ir Edmundas Vrublevskiai yra išmėginę įvairius skiepijimo metodus. Patikimiausias pasirodė naudojant vašką, kuris papildytas fungicidais ir augimo stimuliatoriumi. Jis užtikrina skiepijimo vietos hermetiškumą, priedai padeda išvengti užkrato ir skatina prigijimą. Toks vaškas ganėtinai brangus, be to, jį tenka atsivežti iš užsienio. Vrublevskiai kasmet sunaudoja jo dešimtis kilogramų.
Skiepijimo sėkmę lemia įgūdžiai, darbo sparta. Be to, kiekvienas augalas turi savo charakterį. Kol pavyksta rasti „priėjimą“, tenka ir paeksperimentuoti. Pvz., nepalyginti sunkiau nei obelys ar kriaušės paklūsta skiepijimui trešnės. Į nuostolius tenka nurašyti net 30 proc. stiebinių agrastų, serbentų.
Abrikosai atlaikė šalčius
Retesnius, įdomesnius sodo augalus mėgstantis sodininkas nenusivylė jais ir praėjusią šaltą žiemą, kai jo paties sklype (Vilniaus r.) spaudė iki 32 laipsnių šaltis. Jis tiesiog padarė gerą atranką, patvirtino, kas tinka mūsų sąlygomis. Iš tinkamų auginti augalų sąrašo po žiemos jis neišbraukė nei trešnių, nei šilkmedžių, nei mūsų klimato sąlygomis padaugintų valgomųjų kaštainių.
Ką jau kalbėti apie abrikosus – tai augalai, kurie bijo ne žemos temperatūros, o atlydžių. Nukentėjo tik pietinės veislės. Latvijoje, Rusijoje išvesti abrikosai peržiemojo puikiai. Lietuvoje užauga daug skanesni abrikosai nei tie, kurių galima įsigyti prekybos centruose (mat jie būna nuskinti dar nesunokę, turi ištverti ilgą kelionę).
Yra gerų veislių (pvz., „Triumf severnyj“), vaisių minkštimas gerai atsiskiria nuo kauliuko, yra saldus. Skiepyti medeliai derėti pradeda jau trečiais metais.
Persikams – daugiau dėmesio
„Žiūrėkite, persikas žiemą nušalo lygiai sulig ta vieta, kur buvo sniego paviršius“, – praskleidęs jau šių metų vešlias atžalas rodo sodininkas. Skirtingai nei abrikosai, persikai yra jautrūs šalčiams. Norint apsaugoti šaknis, žiemą pravartu supilti sniego kauburėlį. Jei išliko bent kiek skiepo, per dvejus metus persikas ataugs, vėl pradės derėti. Štai kodėl šiuos vaiskrūmius geriausia formuoti krūmu.
Persikus rekomenduojama sodinti šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, dar geriau – šiltnamyje vietoj pomidorų. „Aš pats auginu stikliniame trijų metrų aukščio šiltnamyje, jau po trijų dienų galėčiau pavaišinti prinokusiais persikais“, – siūlo sodininkas.
Šiuos vaismedžius, be to, labai svarbu kasmet genėti, nes jie dera ant vienmečių šakelių panašiai kaip juodieji serbentai. Siekiama, kad persikas ir paaugtų, ir derėtų. Šakeles trumpinant ties 2–3 pumpuru, kitais metais išauga pakaitinės šakelės; dar po metų jos dera. Negenint vaisiai susmulkėja, mezgami tik vainiko išorėje.
Kaip išvengti vyšnių bėdų
Kalbant apie šilumą mėgstančius ir lepesnius augalus, pasiteirauju dėl vyšnių. Juk daugeliui sodininkų mėgėjų nesiseka auginti šiuos kaulavaisius. Tai jie menkai ar visai nedera metų metus, tai varginami kokomikozės stirkso kone be lapų. Vrublevskiai tokių bėdų išvengia.
Kai kurie suaugę medžiai žydi, bet uogų neaugina? Bėda aiški: veislė – ne savidulkė. Antai puiki yra „Turgenevka“, tačiau, kad užsimegztų derlius, žydėjimo metu turi būti geras oras, gausiai skraidyti bitės, kurios apdulkintų žiedus. Turint nederančią vyšnią (trešnę), išeitis viena – pasodinti dar vieną kitą skiepytą medelį, tada uogomis galima bus mėgautis jau po dvejų metų. Kai didelis sodas nereikalingas, geriausia sodinti savidulkes vyšnias (pvz., „Žagarvyšnė“,„Debroceni botermo“, „Kelleris 16“).
Išvengti kokomikozės, pasak Romo, padeda rūpestinga sodo priežiūra. Medelyne vasarą visi medeliai kasdien laistomi, kas dešimt dienų tręšiami skystomis trąšomis. Atsparumui ligoms turi įtakos ir veislės.
Kaip skiepyti akiuojant
Liepos mėnesį, vaismedžiams ir kitiems daugiamečiams augalams aktyviai augant, tinka vienintelis skiepijimo būdas – akute. Šis metodas ypač geras, kai turima mažai skiepijimo medžiagos. R.Vrublevskis siūlo pamėginti. Tam reikės poskiepio, ūglelio ir aštraus peilio.
1. Ūglelio viršūnė ir lapai pašalinami, paliekami tik lapkočiai; kiek jų yra, tiek ir pumpurų – akučių.
2. Dviem atsargiais judesiais išpjaunama akutė: pradžioje – negilus pjūvis iš lapkočio apačios, tada – iš viršaus.
3. Lygiai taip pat paruošiama priglaudimo vieta – jos ir akutės plotas turi sutapti.
4. Akutė su lapkočiu glaudžiai apvyniojami tampria juostele. Jeigu lapkotis nukrito nuo akutės, viskas gerai – akiavimas pavyko, iš jos išaugs ūglelis. Jeigu išdžiūvo – akutė neprigijo.
Akutei prigijus, kitais metais sodinuką reikia patrumpinti, taip pat ir ūglelį 10–15 cm atstumu virš akutės.
