Gelsta svogūnų laiškai
Svogūnų laiškų galiukai gelsta ne dėl trąšų stygiaus, o dėl svogūninių musių lervų veiklos. Šie kenkėjai gausiausiai skraidė ir dėjo kiaušinius alyvoms žydint. Mūsų krašte būna dvi svogūninių musių generacijos, tačiau antroji padaro mažiau žalos, nes svogūnai jau būna užaugę.
Svogūninių musių lervos daugiausia gadina iš sėklų ir sėjinukų auginamus svogūnus. Kenkia ir česnakams, porams, kitiems svogūniniams augalams: pragraužia jaunų ropelių dugną, ir augalai sunyksta. Lervų apnikti jie lengvai išsirauna iš dirvos. Vos vienam augalui žuvus, lervos ropoja prie kito.
KOKIŲ IMTIS PRIEMONIŲ:
• gelstančius svogūnus bent du kartus (kas 5–7 dienos) palaistyti karštu (50 laipsnių) medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų/10 l vandens);
• kad musės nedėtų kiaušinių svogūnuose, jų skraidymo periodu lysvę 1–2 kartus apdulkinti tabako ir kalkių mišiniu (1:1) po
10 g/kv. m;
• svogūnus palaistyti druskos sūrymu (200 g/10 l vandens) arba terpentino tirpalu (3 šaukštai terpentino/10 l vandens).
Vengiant nuplikyti lapus, pasirinkta priemone pirmą kartą laistoma, kai svogūnų lapai ne mažesni kaip 5 cm, po 20 parų – dar kartą. Nudžiūvę augalai išraunami ir sunaikinami. Nuėmus derlių, sunaikinami visi augalai, kuriuose yra svogūninių musių lervų.
Norint apsaugoti svogūnus nuo musių, dirvos nepatartina tręšti šviežiu mėšlu, svogūninių augalų neauginti šalia mėšlo krūvų.
Užuovėjoje svogūnų laiškus dažnai apninka netikroji miltligė. Mažiau nukenčia, kai greta pasėti juodieji ridikai. Pasodintus svogūnus vertėtų mulčiuoti durpėmis.
Dėmės ant burokėlių lapų
Šiemet palankios sąlygos gana paplitusiai raudonųjų burokėlių ligai – lapų rudmargei. Ant kai kurių vos pradėjusių augti lapelių iš abiejų pusių susidarė nedidelių gelsvai rusvos iki pelenų pilkumo su tamsesniais rudais ar purpurinės raudonos spalvos kraštais dėmelių. Paprastai rudmargė pradeda plisti liepos antroje pusėje, ypač ten, kur rūgštesnės, šlapios dirvos. Tokį pasėlį reikėtų nupurkšti fungicidais. Ligai stipriai išplitus, tenka purkšti pakartotinai.
Burokėliai atsparesni ligoms, jeigu toje pačioje lysvėje auginami darant ne mažesnes kaip 2–3 metų pertraukas (po agurkų, ankstyvųjų kopūstų, pomidorų), netręšiami šviežiu mėšlu.
Prieš sėją į dirvą naudinga įterpti vandenyje ištirpinto boro (3 g/kv. m) arba sėklas 10–12 val. pamirkyti 1 proc. (1 g/100 ml vandens) boro rūgšties tirpale, arba likus 1,5 mėn. iki derliaus nuėmimo pasėlį nupurkšti boro rūgšties tirpalu (10 g/10 l vandens). Patręšus boru sustiprėja šaknys, padidėja derlius. Tarp burokėlių eilučių pravartu pabarstyti medžio pelenų.
Burokėlius tinkamai išretinus, augalai išleidžia papildomų šaknelių, pasisavina daugiau maisto medžiagų, neišvirsta pradėjus formuotis šakniavaisiams. Nepamirškime augalų 1–2 kartus apkaupti.
Kad užaugtų sultingesni, trapesniu, saldesniu minkštimu, burokėlius 7–8 tikrųjų lapelių tarpsnyje naudinga palaistyti valgomosios druskos tirpalu (šaukštelis/10 l vandens – 1 kv. m).
Garbanojasi morkų lapai
Jaunas morkas, salierus, petražoles, krapus, gelsves ar kalendras puola morkinės musės, amarai. Amarams čiulpiant lapų ir lapkočių sultis, morkų lapai susigarbanoja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių. Apnikti augalai skursta, prasčiau auga.
Ant drėgnos žemės šalia augalų gegužės pabaigoje padėjo kiaušinėlius morkinės musės. Iš jų išsiritusios lervos kenkia apie mėnesį. Antrosios generacijos musės pradeda skraidyti liepos antroje pusėje ir morkas puola iki pat derliaus nuėmimo.
Norint išvengti šių kenkėjų, užsėtą lysvę patartina uždengti daržo plėvele, sudygusius augalus tinkamu atstumu išretinti, morkas auginti saulėtoje, vėjo perpučiamoje vietoje. Šalia pravartu pasodinti svogūnų, nes jų fitoncidai atbaido morkines muses.
Kenkėjų apniktas morkas patariama purkšti česnakų, ramunėlių, pelynų nuovirais. Nupurškus insekticidu deciu (4 ml/10 l vandens), šakniavaisius galima rauti ne anksčiau nei po 20 dienų.
Morkoms auginti tinkamesnės lengvos priesmėlio ar priemolio, humusingos, su giliu ariamuoju sluoksniu (iki 30 cm) dirvos. Sunkaus priemolio, nederlingose, akmenuotose, rūgščiose, pernelyg drėgnose ar pertręštose azoto trąšomis arba mėšlu tręštose dirvose šakniavaisiai būna smailesni, jų paviršius gruoblėtas, sutrūkinėjęs, patys šakniavaisiai – išsišakoję.
Šakniavaisinėms daržovėms labai kenkia po liūčių telkšantis vanduo. Ligos mažiau puola, kai morkos auginamos po mėšlu tręštų kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų, žirnių, ankstyvųjų žalumyninių daržovių, į tą pačią lysvę sėjamos ne anksčiau kaip po 4–5 metų.
Dėmelės ant bulvienojų
Pradžioje ant lapų atsiranda mažų blyškių (iki tamsiai žalios spalvos) netaisyklingos formos dėmių. Jos plečiasi, tampa tamsiai pilkos arba rudos. Apatinėje pažeistų lapų pusėje dėmes supa pilkšvai baltas apvadas, ant stiebo atsiranda rusvų dėmių.
Tai labai pavojingos ligos, bulvių maro, požymis. Prienų ir Kėdainių rajonų konsultavimo biuro duomenimis, vešliuose ankstyvųjų bulvių pasėliuose užkratas jau pradėjo plisti. Tikėtina, kad ir kituose rajonuose susidarė šiai ligai palankios sąlygos.
Norint išvengti šios sparčiai plintančios ligos, patariama sodinti sveiką, marui atsparių veislių sėklą, paisyti agrotechnikos. Kad neapsikrėstų sėklai paliekami gumbai, likus dviem savaitėms iki bulviakasio rekomenduojama nupjauti ir išvežti iš lauko bulvienojus.
Bulves nuo maro apsaugoti galima šiais individualiam naudojimui registruotais fungicidais: „Gloria“, „Revus, „Infinito“. Jei bulvienojams kenkia kolorado lervos, į fungicido tirpalą reikėtų pridėti ir insekticido („Actara“, „Decis“ ar „Mavrik“).
Maras taip pat pažeidžia pomidorų lapus, lapkočius, stiebus, vaisius. Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, augalus reikėtų nupurkšti „Previcur“, „Revus“.
