Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai su europinius veterinarijos numerius turinčių bendrovių - mėsos perdirbimo įmonės „Riamona”, veikiančios Alytaus rajone Verebiejuose, specialistais ir pieno perdirbėjais iš „Pienalitos”, įsikūrusios Alytuje, dalijosi mintimis apie gamybos procesus, juose naudojamus bauginančius maisto priedus, ekonominę žalą atnešančias užkrečiamąsias gyvulių ir paukščių ligas.
Kaip sakė Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, jau beveik dešimt metų, sujungus kelias atskiras kontroliavimo funkcijas vykdžiusias institucijas, tarnybai priskirta maisto produktų kontrolė nuo lauko iki stalo. Tiksliau - nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų iki maisto produktų gamybos bei prekybos.
Kaip pastebėjo tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius, gyvuliai pas mus geriau suskaičiuoti nei vaikai: „Nuo 1999-ųjų prasidėjo gyvulių ženklinimas. Ir šiandien ženklinami kiaulės, avys, ožkos, arkliai. Ženklinimu suinteresuoti visi gyvulių augintojai, nes antraip negautų europinių išmokų. Mums, veterinarijos specialistams, šis ženklinimas padeda atsekti gyvulių judėjimą, tai yra pirkimą ir pardavimą. Taip yra atsekamos ir plintančios užkrečiamosios ligos.”
Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai sakė, kad, pavyzdžiui, Alytaus rajone apie šimtas žmonių gali patys ženklinti gyvulius, juos šio darbo yra išmokę veterinarijos specialistai.
Tarnyba nuo 2008-ųjų iki 2011-ųjų po atliktų patikrinimų yra įgijusi europinę akreditaciją. Tai, R.Černiaus teigimu, rodo ir pačios tarnybos specialistų aukštą kvalifikaciją, ir gerą atsekamumą maisto produktų gamybos grandinėje, ir valdomą padėtį dėl užkrečiamųjų ligų.
Šiuo metu, anot apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovų, naujas veterinarų siaubas, ypač mūsų, pasienio teritorijoje, dėl karščių Danijoje, Pietų Lenkijoje pradėjusi plisti užkrečiamoji mėlynojo liežuvio liga. Tarnybos specialistų tvirtinimu, šią ligą platina kraujasiurbiai uodai, kurie užsikrečia vienas nuo kito, o minėta liga užkrečia galvijus, pastarieji, užsikrėtę mėlynojo liežuvio liga, neišgyvena - arba krinta, arba dėl ligos požymių yra sunaikinami.
Kraujasiurbiai uodai šią ligą, pasak veterinarijos specialistų, yra pasigavę šiltuosiuose kraštuose, pas mus ji turi tendenciją plisti, nes kasmet pavasariai ir vasaros karštėja.
Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turimais duomenimis, dėl besikeičiančios ekonominės padėties ir kainų politikos galvijų mažėja. Pavyzdžiui, 2000-aisiais Alytaus rajone 8 tūkst. 719 augintojų jų laikė 29 tūkst., šiais metais galvijų augintojų sumažėjo iki 4 tūkst. 385, o pačių galvijų - iki 18 tūkst.
Padėtis kaip prieš dvidešimtmetį - iš vienos tonos kuo daugiau produktų
Tarnybos vadovai apie bauginančius maisto priedus su garsiąja raide E pasakė tik tiek: „Jie naudojami pagal europinius reglamentus, prieš tai atliekami tyrimai ir bandymai apie jų poveikį žmogaus organizmui. Iš viso maisto priedų yra 360, priskiriami 26 funkcinėms grupėms: dažikliai, konservantai, emulsikliai, stabilizatoriai, antioksidantai, tirštikliai, aromato ir skonio stiprikliai.”
Apie maisto priedus plačiau papasakojo „Riamonos” technologė Rita Raklevičienė, vadovaujanti šios mėsos perdirbimo įmonės technologiniams procesams: „Išsamūs tyrimai parodė, kad tik vienas žmogus iš tūkstančio yra alergiškas kuriam nors maisto priedui. Dažniau alergines reakcijas sukelia tradiciniai maisto produktai - kiaušiniai, riešutai, šokoladas, karvės pienas. Kiekvienas maisto priedas, leistas vartoti ES, sąraše nurodomas pavadinimu ir žymimas raide E su atitinkamu skaičiumi. Šis skaičius atitinka maisto priedo numerį pagal tarptautinę numeraciją, o raidė E rodo, kad maisto priedas saugos požiūriu buvo įvertintas ir leistas vartoti ES.”
„Riamonos” direktorius Petras Riauba technologę papildė, pareikšdamas, kad maisto priedų daugiau nei leidžia normos nepanaudosi, nes produktai praras skonį ir dar todėl, kad šie priedai įsigyjami Lenkijoje ir Vokietijoje, yra labai brangūs.
R.Raklevičienės pastebėjimu, daugelis maisto priedų yra žmogaus organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų, tačiau jie taip pat ant produktų žymimi su raide E ir šalia jos - skaičiumi, antai, acto rūgštis - E260, pieno rūgštis - E270, askorbo rūgštis arba vitaminas C - E300, paprikų ekstraktas - E160c.
Viena, ką pastebi veterinarijos specialistai, ant maisto produktų etikečių aromato ir skonio stipriklis E621, siekiant išvengti bauginančios E, pakeičiamas į pavadinimą be E užrašant skonio stipriklis - mononatrio gliutomatas. Tai yra leistina.
Į klausimą, ar iš tiesų yra produktų be E, buvo atsakyta: „Yra. Bet jų didesnė kaina ir trumpas vartojimo terminas.” Pagal maisto produktų, pavyzdžiui, dešros, ženklinimo etiketę galima nustatyti, kurioje skerdykloje gyvulys buvo paskerstas ir iš kokio laikytojo jis buvo atvežtas į skerdyklą.”
„Riamonos” direktorius, dirbęs vienu iš vadovų buvusiame Alytaus mėsos kombinate, kalbėdamas apie mėsos produktus, pateikė du pavyzdžius: „1985-1990 metais mėsos pramonėje buvo siekiama iš vienos tonos žaliavos pagaminti kuo daugiau produktų. Tada į dešras ir kitus produktus dėjom sūrį, daržoves. Šiuo sunkmečiu gyvenimas verčia iš tonos žaliavos vėlgi gaminti kuo daugiau produktų. Juk ne visi gali įpirkti aukščiausios rūšies produktus. Į kitų rūšių gaminius dedami subproduktai, mechaniškai atskirta mėsa, kai kas išspaudžia kaulus.”
Alytaus apskrityje veikia vienintelė mėsos perdirbimo bendrovė „Riamona”, dvi pieno perdirbimo bendrovės - „Pienalita”, „Varėnos pienelis” ir trys skerdyklos.
Deficitu tampa pienas
Su „Norfos” prekybos tinklu susijusi bendrovė „Pienalita” buvusios Alytaus pieninės teritorijoje veikia šešerius metus. Dabar čia dirba apie 90 žmonių, gaminama apie 50 rūšių pieno produktų.
„Pienalitos” direktorius Gediminas Lingys, aprodydamas gamybos procesą, laboratorijas, produktų sandėliavimo patalpas, pabrėžė, kad čia gaminami produktai be konservantų, todėl jų vartojimo terminas neilgas, jie pigesni nei kitų gamintojų, nes bendrovėje iki minimumo sumažinta vadovaujančiųjų darbuotojų: „Mūsų žaliavos tiekėjus, produktuose naudojamas medžiagas lengvai galima atsekti paėmus bet kurį produktą.”
„Pienalita”, ypač žiemą, susiduria su pieno stygiumi, jo tenka atsivežti iš Latvijos ir net Vokietijos.
Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai „Pienalitos” direktoriui, kaip ir žurnalistams, pateikė iškalbų faktą - per pastaruosius dešimt metų vien Alytaus rajone sumažėjo maždaug 10 tūkst. galvijų.
