„Darbų labai daug, sunku ir suspėti, bet vaistažolininko darbas reikalingas“, – sakė savo 4 hektarų natūriniame ūkyje vaistažoles auginanti ir iš natūralių augaviečių žoleles renkanti ūkininkė A.Valauskienė.
Nuo vaikystės kartu su močiute vaistažoles rinkusi moteris džiaugiasi, kad gali dirbti širdžiai mielą darbą. A.Valauskienė tvirtino, kad kol kas jai tenka derinti ūkininkavimą su kitais darbais, tačiau ateityje ji norėtų dirbti ir pragyventi tik iš vaistažolininkystės.
„Vaistažolininku reikia gimti. Manau, kad aš suradau savo gyvenimo kelią. Negaliu ramiai praeiti pro žolelę“, – atviravo Plungės rajono ūkininkė.
Moteris augina vaistines medetkas, vaistines ramunes, paprastuosius raudonėlius, vaistinius čiobrelius ir kt. Daugelį žaliavų surenka iš natūralių augaviečių.
Išpopuliarėjo arbatos
Vaistažolininkai sako, kad šalyje didėja vaistinių augalų paklausa. Turguose, įvairiose šventėse vis daugiau įvairių žolelių pardavėjų, prie kurių rikiuojasi eilės pirkėjų.
„Lietuvoje išpopuliarėjo žolelių arbatos. Manau, kad ir mes prie to prisidėjome. Daugiausia savo pagamintų arbatžolių parduodame mugėse, miestų šventėse. Parduodami arbatžoles negailime patarimų, kaip rinkti vaistažoles ir patiems arbatų pasigaminti“, – sakė vaistažolių augintojų kooperatyvo „Tėviškės žolynai“ narė.
A.Valauskienė iš savo patirties pastebėjo, kad itin paklausūs aromatiniai augalai – vaistinės melisos, mėtos, čiobreliai. Jų vartotojai prašo nuolat.
Pasak vaistažolių augintojos, arbatžolių mišiniai sudaromi remiantis liaudies patirtimi ir mokslinėmis žiniomis. Kooperatyvo „Tėviškės žolynai“ narius konsultuoja žinomas vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.
Sukaupė vertingą kolekciją
Ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinomi ir žmonių vertinami garsios aukščiausios kvalifikacijos provizorės Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių mišiniai „Jadvygos žolės“. Jų specialistė pagamina daugiau nei 60 rūšių. Šios arbatos pripažintos šalies kulinariniu paveldu.
Savo ekologiniame ūkyje J.Balvočiūtė turi turtingą vaistinių augalų kolekciją. Jos ūkyje sukaupiama apie 600 vaistingųjų augalų rūšių. Tačiau, pasak provizorės, masinei gamybai panaudojama tik maždaug trečdalis surenkamų vaistinių augalų. Nemažai ji gamina ir arbatų mišinių pagal individualius receptus.
J.Balvočiūtė apgailestavo, kad Lietuvoje sumažėjo vaistų gaminimas pagal individualius receptus. „Lietuvoje pasirinktas toks farmacijos modelis, kuris palankus pardavimui ir „biznio“ darymui, o nepalankus tradiciniam vaistų gaminimui“, – apmaudavo vaistinių augalų žinovė.
Daugiau surenka nei išaugina
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja habilituota daktarė Ona Ragažinskienė įsitikinusi, kad vaistažolininkystė Lietuvoje yra perspektyvi, nes vaistiniams, prieskoniniams (aromatiniams) augalams auginti čia palankios gamtos sąlygos.
Lietuvoje vaistiniai augalai užima daugiau kaip 2000 ha plotą. Dabar yra paruošta 30 vaistinių augalų rūšių auginimo technologijų. Dažniausiai auginama iki 10 vaistinių augalų rūšių: rausvažiedė ežiuolė, vaistinė ramunė, paprastoji sukatžolė, pipirmėtė, vaistinė melisa, vaistinis čiobrelis, vaistinis šalavijas, vaistinis valerijonas, vaistinė medetka.
Europos šalyse vaistažolių plantacijos užima šimtus tūkstančių hektarų: Prancūzijoje (25 tūkst. ha plotas), Ispanijoje (19), Vokietijoje (15), Graikijoje (4), Nyderlanduose (2,5), Italijoje (2,3). Šiose šalyse auginama 130–140 vaistinių augalų rūšių.
Europos Sąjungoje sparčiai plečiasi vaistažolių verslas. Per pastaruosius 20 metų vaistinių augalų auginimas ir vaistinės žaliavos perdirbimas tapo rimtu verslu. Ypač ryškus vaistažolininkystės atgimimas Vokietijoje ir Lenkijoje.
Parama pavėluota
Prieš kurį laiką aktyviai vaistažolininkystę propagavęs tikrosios ūkinės bendrijos „Mėta“ savininkas Mindaugas Vyskupaitis nusivylęs, kad ši sritis taip ir liko podukros vietoje.
„Didelis pakilimas buvo 1994–2000 metais, kai ūkininkai mokėsi, augino vaistažoles. Tačiau tuomet valstybės politikai jų nepalaikė. Vaistinės augalinės žaliavos pigiau buvo galima įsivežti, pvz., iš Lenkijos, kur vaistažolių augintojai dotuojami. Štai lenkiškų čiobrelių kaina 15 Lt už kg, o lietuviškų – 40 Lt už kg. Akivaizdu, ką pasirinks gamybininkai. Dabar vaistažolių augintojams yra kažkokia parama, tačiau, atrodo, ji pavėluota“, – aiškino M.Vyskupaitis.
Anksčiau su ūkininkais bendradarbiavęs M.Vyskupaitis tvirtino, kad dabar tikroji ūkinė bendrija sau reikalingą žaliavą eterinių aliejų, ekstraktų, arbatų gamybai užsiaugina pati.
Vaistažolininkyste nusivylusi ir Panevėžio rajone vaistinguosius augalus auginanti ūkininkė Audronė Kabelienė. Ekologinio ūkio savininkė dėjo daug pastangų norėdama įsirengti vaistažolių džiovyklą, tačiau griežti reikalavimai nuslopino jos siekius.
„Turiu nuolatinį pirkėją. Jei jo nebūtų, neauginčiau. Ūkyje džiovinti vaistažoles ir pardavinėti neišeina. Smulkiems ūkininkams verstis sąlygos nėra palankios“, – apgailestavo ramunėles ir medetkas auginanti moteris.
Stinga specialistų
Habil. dr. O.Ragažinskienės nuomone, vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje trūksta specialistų, nėra bendros vaistažolininkystės mokslinės koncepcijos ir įstatyminės bazės, todėl ji lėtai vystosi.
„Vystant šį verslą augintojams reikia ne tik agronominių, bet ir botanikos bei farmacijos žinių. Pastebėta, kad dažnai augintojai nepažįsta vaistinių augalų ir nežino jų biologinių ir ekologinių savybių“, – teigė habil. dr. O.Ragažinskienė.
Komentaras Auginamų vaistingųjų augalų plotai padidėjo
Adolfas Damanskis, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas
Pernai šalyje buvo deklaruota 2327 ha vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų. Užpernai jų deklaruota mažiau – apie 1800 ha, o 2007 metais – 1900 ha. Ūkininkai augina mėtas, melisas, kalendras, čiobrelius, šalavijus, medetkas, bazilikus, ramunėles, mairūnus, valerijonus, pankolius ir kt. Už vaistažoles, kaip ir kitas kultūras, yra skiriama 343 Lt už ha pagrindinė išmoka. Tie augintojai, kurie turi sertifikuotus ekologinius ūkius, gauna dar ir ekologines išmokas – 1688 Lt už ha. Dabar sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti Kaimo plėtros programos priemonių parama. Pvz., vaistažolių augintojai gali gauti paramą džiovykloms įsirengti.
