Nacionalinis kaimo tinklas sukurtas bendromis jėgomis gerinti finansavimo galimybes kaimų bendruomenėms, žemdirbių organizacijoms ir kitoms su kaimu susijusiomis institucijoms. Numatyta, kad tinklo nariai keisis patirtimi, rengs mokymus žemdirbiams, organizuos šviečiamuosius renginius. Tačiau tinklo nariai skundžiasi, kad dėl sudėtingų procedūrų palyginti nedidelei paramai gauti reikia skirti labai daug pastangų. Be to, dėl didelės biurokratijos pinigai palaimintiems projektams ateina pavėluotai.

Bendravimo nauda

Kaimo bendruomenių sąjunga jau įgyvendino du projektus, kurie sėkmingai palaiminti Kaimo tinklo komitetų ir perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Dar dvi paraiškos taip pat sulaukė sėkmės. Pagal pirmąjį projektą kaimo bendruomenių nariai jau aplankė Slovėniją, susitiko su šios šalies kolegomis. „Pasisėmėme nemažai idėjų, patirties, – pasakojo Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. – Pavyzdžiui, Vilkaviškio bendruomenė slovėnų pavyzdžiu šiemet surengs rajono šienpjovių čempionatą.“

Kaimo bendruomenių sąjunga šiemet Kaimo tinklui pasiūlė idėją surengti šalies bendruomenių sąskrydį. Šis sumanymas taip pat sulaukė pritarimo.

„Tinklo idėja išties gera, nes bendraujant gimsta naujų idėjų, pasikeičiame patirtimi, žmonės matydami gerus pavyzdžius imasi iniciatyvos, turi galimybę pasikonsultuoti, pasisemti patirties, – teigė G.Burokienė. – Tinklo veikloje aktyviai dalyvauja vietos veiklos grupės, kurios rengia projektus gerinti kaimo vietovių, miestelių gyvenseną ir aplinką.“

Įklimpo į skolas

Vis dėlto Kaimo tinklo pranašumai nublanksta, kai tinklo nariams tenka susidurti su biurokratinėmis kliūtimis. Ūkininkų sąjungos administratorė Eglė Mačytė pastebi, kad reikalavimai gauti nedidelį finansavimą yra netgi didesni nei stambiems projektams pagal kitas priemones. „Tenka eikvoti daug energijos formaliems reikalavimams, nes reikia paisyti daugybę taisyklių, reglamentų, formuluočių, – sakė ji. – Žmonėms, kurie nėra šios srities specialistai, tokie reikalavimai atrodo ypač sunkai įgyvendinami.“

Pasak E.Mačytės, Kaimo tinklo nariai turi daug gerų vilčių, tačiau jas žlugdo biurokratinės procedūros.

G.Burokienė prisipažino, kad Kaimo bendruomenių sąjunga dėl biurokratinių kliūčių įklimpo į skolas. Jos projektai palaiminti dar praėjusį rudenį, tačiau lėšų sąjunga tebelaukia. „Projektus turėjome vis vien įgyvendinti, – sakė ji. – Teko skolintis iš kredito unijos. Skolą padengsime, kai lėšos pasieks mūsų sąskaitą, tačiau palūkanas privalėsime dengti savo lėšomis.“ G.Burokienės teigimu, to būtų galima išvengti, jei nereikėtų atlikti daugybės biurokratinių veiksmų. Be jų NMA lėšų pervesti negali, nors projektui pritarta.

Žada supaprastinti

G.Burokienė minėjo, kad kaimyninių šalių bendruomenės dalyvaudamos savuose nacionaliniuose kaimo tinkluose su tokiomis biurokratinėmis kliūtimis kaip Lietuvoje nesusiduria. „Ten bendruomenės pateikia idėjas tinklų sekretoriatams ir šių specialistai imasi rengti projektus, – teigė pirmininkė. – Pas mus visas krūvis tenka pačioms bendruomenėms, kurios neturi pakankamai gebėjimo ir patirties, todėl daug galimybių dar neišnaudojame.“

Kaimo tinklo veiklą kuruojančios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento vyresnioji specialistė Jurgita Liaugminė tvirtino, kad NMA, ŽŪM atstovai, Kaimo tinklo komitetų pirmininkai jau diskutavo, kaip supaprastinti paraiškų teikimo procedūras, projektų administravimą. „Rudenį turi būti parengti nauji pasiūlymai, kaip tobulinti paramos administravimo taisykles“, – tvirtino ji.

Iš viso iki 2013 m. Kaimo tinklo nariams ketinama išdalyti iki 24 mln. Lt paramą. Šiais metais projektams finansuoti planuojama skirti 6 mln. Lt.

Kaimo bendruomenės, savivaldybės gali siekti iki 5 tūkst. Lt paramos, vietos veiklos grupės, kiti regioniniai nariai – iki 25 tūkst. Lt, o nacionalinės asociacijos – iki 70 tūkst. Lt.

Šiemet numatyta daugiau remti atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą kaime, jaunimo įtraukimą į kaimo plėtros procesus, žemdirbių ir vartotojų ekologinės savimonės, verslumo įgūdžių ugdymą kaime. Kaimo tinklas vienija per 350 narių.

Komentaras

Reikia dar daug ką tobulinti

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Lietuvoje kaimo tinklas jau yra vienas gausiausių tarp ES valstybių, tačiau nariai skundžiasi dėl sudėtingų procedūrų teikiant paraiškas gauti paramą, o tam labai trūksta kompetencijos. NMA vadovas pasiūlė radikaliai supaprastinti paraiškų teikimo taisykles ir tik paskui, remiantis praktine patirtimi, taikyti suvaržymus ten, kur jie pasirodys būtini.

Gaila, kad tinklas šiuo metu daugiausia dėmesio priverstas skirti paraiškoms, nors turėtų bendrai kurti kaimo plėtros strategiją, atlikti tyrimus. Taip pat tenka apgailestauti, kad Kaimo tinklas netapo iniciatyvos iš apačios instrumentu – sekretoriatas tik įgyvendina valdžios institucijų sprendimus. Reikėtų daugiau galių suteikti Kaimo tinklo komitetams.